Pavydas: kada jis tampa nesveiku?

Kas mes būtume be sveikos porcijos pavydo? Tačiau per daug pavydo gali sugadinti santykius. Iš kur atsiranda šis jausmas ir kodėl jis toks svarbus?

Sigmundas Freudas rašė: „Tarsi liepsna pavydas užsidega kūne ir paveikia jį bei psichiką.“ Tačiau tai neatskiriama kiekvieno gyvenimo dalis. Jau vaikystėje mes pajaučiame pirmus pavydo požymius: mes norime būti labiau mylimi tėvų nei mūsų broliai ar seserys. Freudas tai pavadino konkurencijos pavydu.

Tai padeda susiformuoti asmenybei ir išmokti žmogiškai reaguoti į nepasitikėjimą ir netektis. Freudas manė, kad būtų nenormalu, jeigu žmonės neturėtų pavydo jausmo.

Visai kas kita yra baisioji pavydo pusė, kuri nepriklauso nuo partnerio elgesio ir yra sunkiai kontroliuojama. Tokiose situacijose pats žmogus yra kažko prisidirbęs, dėl to visur ir visada įtarinėja kitą, kad ir jis negeras, kad ir jis išdavė ar pan.

Baisiausia pavydo forma – patologinis pavydas, dar vadinama paranoja. Žmogus nebesupranta realybės ir labai dažnai iškelia perdėtas scenas. Tokią pavydo formą reikia gydyti ir kreiptis pas psichologą.

Kodėl dažniau vyrai būna pavydūs nei moterys? Pvz.: Vyrams neištikimybė yra tik kūniška, o moterys išjaučia tai ir emociškai. Tad, jeigu jos būna neištikimos, tai santykiams kyla didesnis pavojus. Todėl ir vyrai labiau pavydi savo moterų.

Šiuolaikiniai žmonės pavydi ir klausinėja savęs: „Kodėl ji (-s) turėtų norėti būti su manimi? Kodėl turėčiau būti jai/jam vienintelis (-ė)? Baimė būti per mažai geru savo antrajai pusei ir sukelia pavydo jausmą.

{alfa2}