Stipriosios lyties krizė
Ar tikrai stiprioji lytis yra stipresnė už silpnąją? Berniukai prasčiau mokosi mokykloje. Vyrai miršta anksčiau už moteris.
Medikai, psichoterapeutai ir sociologai kelia aliarmą. Šiandieninis vyras atsidūręs krizėje. Moterys pirmauja sveikatos, išsilavinimo, identiteto atžvilgiu, bet jas prislegia ir stipriosios lyties rūpesčiai bei nemalonumai. Ekspertai pataria vyrams prabilti garsiai apie savo problemas ir jausmus.
Stipriosios lyties krizę patvirtina statistika: vyrai tris keturis kartus dažniau anksti miršta nuo širdies infarkto nei moterys, jie rūko ir gerai daugiau, dažniau tampa nusikaltimų ir nelaimių aukomis, tris kartus dažniau nusižudo nei moterys. Vidutiniškai moterys gyvena penkeriais metais ilgiau. Jos kalba apie savo problemas labiau pasitikėdamos savimi ir natūraliau priima pagalbą.
Iškreipta vyriškumo forma (grubus despotiškas elgesys, kultūristo raumenys arba statuso simboliai) psichoterapeutams įrodo ir nepasitikėjimą savimi ir menkavertiškumo kompleksą.
Kas sudaro šiais laikais tikrą vyriškumą, daug kam neaišku. Vyrai pastaruosius dešimtmečius turėjo atlaikyti moterų kritiką, kuri jau išaugo iki vyriškumo nuvertinimo.
Tai atsispindi filmuose, televizijoje, pramogų industrijoje, kur vyrai vaizduojami kaip iškreiptos karikatūros. Dykaduonis, tuščiagarbis dabita ir smurtautojas – trys stereotipai, kuriuos galima nuolat pamatyti ekrane. Kaip reikia jaustis stipriajai lyčiai, kai vyrai vaizduojami tik kaip „probleminiai tipai“.
Vokiečių sociologas Walteris Hollsteinas pastebi vis didesnį vyriškumo nuvertinimą. Tam tikroms vyrų savybėms suteikiamas neigiamas atspalvis. Disciplina staiga pradėjo reikšti spontaniškumo trūkumą. Savarankiškumas tapo artimų ryšių užmezgimo baime, agresyvumas – polinkiu į smurtą.
Jau vaikų darželyje vyriškumas vis labiau stilizuojamas į problemą. Berniukai diskretiškai arba visai atvirai perauklėjami, jiems primetama mergaitiška elgsena. Viskas, kas susiję su vaikišku dūkimu, siautėjimu, galynėjimusi, auklėtųjų vertinama nepalankiai, draudžiama ar net baudžiama. Aišku, darželiuose ir mokyklose trūksta vyriško autoriteto. Šiose įstaigose dažniausiai dirba moterys. Vis daugėja vaikus auginančių vienišų motinų.
Tyrimai parodė, kad vyrai atsilieka išsilavinimo srityje. Berniukus daugiausia auklėja moterys, pastebi psichologai. Moterims sunku atskleisti vaiko vyrišką savimonę. Todėl nenuostabu, kad nemažai vyrų „sumoteriškėja“.
Pramogų ir kino industrija seniai pastebėjo visuomenės „tėvo alkį“ ir kraunasi milijonus su tokiais filmais kaip „Haris Poteris“. Herojaus modelis visada tas pats: be tėvo augantis berniukas turi drąsiais stoti į kovą prieš blogį, subręsti ir tapti vyru. Deja, realybėje šie procesai nevyksta taip lengvai kaip ekrane.
Ekspertai ragina ryžtingai imtis priemonių ir gelbėti stipriąją lytį nuo krizės. Pastaraisiais dešimtmečiais moterys kovojo už savo teises, dabar ateina laikas vyrams. Pradžia galėtų būti paprasta: vyrams reikėtų prabilti apie savo problemas. „Savo padėtį pirmiausia galime pakeisti mes patys, nes mes patys geriausiai save pažįstame“, – sako sociologas Walteris Hollsteinas.
{alfa2}