Meningokokinė infekcija – klastinga liga

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis ar pūlingas meningitas. Ją sukelia Neisseria meningitidis bakterijos, dar vadinamos meningokokais, jų yra daugiau nei 20 įvairių padermių.

Labiausiai paplitę – A, B, C ir W grupių meningokokų sukelti susirgimai. Įvairiose geografinėse vietose vyrauja skirtingi meningokokai.

 

Pavyzdžiui, vadinamojoje Afrikos meningitų juostoje paplitę A tipo meningokokai, Europoje, taip pat ir Lietuvoje – B ir C tipų meningokokai, kurie dažniausiai sukelia pavienius susirgimus (nors kartais pasitaiko šios infekcijos protrūkių).

 

Telšių apskrityje 2011 m. buvo užregistruoti 5 meningokokiniai susirgimai (Plungės r.: bakterinis meningitas nepatikslintas, ūminė meningokokcemija ir virusinis meningitas nepatikslintas, Mažeikių r.: meningokokinis meningitas ir bakterinis meningitas nepatikslintas). 

 

Meningokokinė infekcija plinta oro lašiniu būdu, imlūs asmenys užsikrečia per kvėpavimo takus. Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais. Į orą mikroorganizmai patenka iš sergančiojo arba nešiotojo kvėpavimo takų. Meningokokai iš nosiaryklės patenka į kraują ir į smegenų dangalus, kur sukelia pūlinę uždegiminę reakciją. Meningokokai gali sukelti sepsį. Kartais visiškai sveiki žmonės kelias savaites nešioja meningokokus nosiaryklėje nejausdami jokių klinikinių simptomų.

 

Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai. Sunkiausios, grėsmingiausios meningokokinės infekcijos formos – vadinamoji meningokokemija, kai meningokokai dauginasi sergančiojo kraujyje, ir pūlingas meningitas. Meningokemijai būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai, silpnumas, specifinis odos bėrimas. Visais atvejais ligos pradžioje pakyla temperatūra. Būdingas meningokokemijos požymis – odos bėrimas.

 

Kita sunki meningokokinės infekcijos pasireiškimo forma yra meningitas (pažeidžiami smegenų dangalai). Meningitu sergantis pacientas jaučia šleikštulį, vemia, skundžiasi galvos skausmu, kaklo raumenų rigidiškumu (negali palenkti galvos į priekį), mieguistumu, neramumu, padažnėja jo kvėpavimas, atsiranda sąnarių skausmas. Pagal pasireiškiančius simptomus meningokokinio meningito negalima atskirti nuo kitų mikroorganizmų sukeltų meningitų, tačiau daugelio pacientų kraujyje aptinkami Neisseria meningitidis bakterijos (t.y. būdinga meningokokemijai).

 

Pastebėjus tokių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją pagalbos, kuris paskirs tinkamą gydymą.

 

Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra. Pasaulinėje rinkoje naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos. Vadinamosios polisacharidinės vakcinos, priklausomai nuo jų sudėties, apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C  ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau jas galima skiepyti tik vyresniems nei dvejų metų amžiaus vaikams. Jaunesnių vaikų imuninė sistema į šių vakcinų įskiepijimą nereaguoja.

 

Šios vakcinos pirmiausia rekomenduojamos keliautojams, ypač – vykstantiems į Afriką, taip pat ir į lietuvių vis labiau mėgstamą Egiptą bei kitas šalis, kur patariama pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos.

 

Kūdikiams skirtos vadinamosios konjuguotos meningokokinės infekcijos vakcinos. Jos pagamintos taip, kad veikia net įskiepytos vyresniems nei dviejų mėnesių kūdikiams. Šios vakcinos apsaugo tik nuo C tipo meningokokų sukeliamų ligų.

 

Patalpų dezinfekcija nerekomenduojama (meningokokai aplinkoje greitai žūsta). Tačiau būtina užtikrinti tinkamą patalpų valymą ir vėdinimą, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių.

 

Telšių visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus informacija

 

{parasas}