Pirčių vantos
Vanta – pagrindinė pirties atributikos dalis. Rusų tauta nuo senų laikų turi patarlių, pabrėžiančių jos vaidmenį ir svarbą. „Pirtyje vanta svarbesnė už pinigus“, „Vanta pirtyje – viršininkė“ ir t.t. Nuo senų laikų masažo vanta technika nepakito: tapšnojimas, vanojimas ir trynimas – viskas išliko.
Vantos gali pakeisti kempinę ir muilą, nes lapai išskiria ypatingą medžiagą, kuri nuo odos pašalina riebalus ir purvą, visam organizmui teikia gydomąjį poveikį, padeda paskirstyti pirties karštį visam kūnui, o prireikus sustiprinti jį ar, jei reikia – sumažinti.
Patyrę pirtininkai mėgsta vanotis ąžuolinėmis ir beržinėmis vantomis, o kitas naudoja tik dėl aromato ir papildomų pojūčių. Pamėginkite patys pasirinkti arba pasigaminti vantą.
Bet kurią vantą sudaro įvairiausių medžių šakelės: lapinė dalis ir surišti stiebai. Vantos poveikis yra dvejopas – fizinis (tam tikras masažas) ir biologinis (biologiškai aktyvių šakelėse, lapuose ir pumpuruose susitelkusių medžiagų poveikis). Kiekviena vanta turi savo specifinių savybių.
Ąžuolinė vanta. Ji pasižymi priešuždegiminiu poveikiu odai, padidina jos tamprumą. Ji naudinga tiems žmonėms, kurių oda yra riebi. Ąžuolų lapai turi daug baltymų, pektinų, cukraus, rūgščių ir krakmolo, juose gausu rauginimo medžiagų.
Ąžuolo šakelių vantos skleidžia malonų kvapą, teigiamai veikia nervų sistemą, malšina galvos skausmą, dusulį, ramina širdies skausmus bei pagerina nuotaiką. Reikia nepamiršti, jog jos yra kietokos, todėl trinti nerekomenduojama, o vanoti reikia atsargiai.
Geros ąžuolinės vantos supjaustomos ir surišamos nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Sausi geros ąžuolinės vantos lapai turi būti švieži ir žali, o ne geltoni, šakelės – plonos, lapai – ilgi ir karpyti. Paimkite į ranką – vanta turi būti lengva.
Pliaukštelėkite vanta per ranką: be lapų ošimo neturi sklisto jokių pašalinių garsų. Gilės byloja apie vėlyvą šakelių rinkimą. Ąžuolinės vantos patvarios, o patyrusiose pirtininko rankose išlieka net kelias dešimtis kartų apsilankius pirtyje.
Beržinė vanta. Šios vantos turi valomąjį poveikį, slopina raumenų bei sąnarių skausmą, pagreitina nubrozdinimų bei žaizdų gijimą, tinka esant odos dermatitams bei egzemoms. Beržų lapai turi vitamino C, provitamino A, eterinių aliejų ir rauginimo medžiagų. Tokia vanta glotnina odą, suteikia elastingumo ir sveikos spalvos.
Ją naudojant išsiplečia bronchai, palengvėja kvėpavimas. Kaitinimosi patalpoje ji – nepakeičiama kvėpavimo organų švarintoja, tai ypatingai svarbu kenksmingo įpročio atsikratyti norintiems rūkaliams. Beržinė vanta pasižymi ypatinga savybe – ji „minkšta“, todėl naudojama intensyviam trynimui.
Pjauti beržo šakas galima, kai lapai bus ne saldoki, o kartūs. Geriausias metas – vasaros saulėgrįža. Šakas reikia genėti nuo medžio, augančio pamiškėje, atviroje vietovėje.
Patartina apčiupinėti beržų giraitės viduryje augančius medžius, nes iš jų gaminamos vantos būna sunkios ir šiurkščios. Reikia rinktis plonas, lanksčias ir ilgas, tankiai lapais padengtas šakas.
Liepų vanta. Šios vantos išsaugo visas gydomąsias liepos savybes. Šio medžio lapai turi daug eterinių aliejų ir baktericidinių medžiagų. Liepų vantos kvapnesnės nei beržinės, tačiau nėra tokios patvarios.
Jos efektyviai skatina prakaitavimą, malšina galvos skausmą bei nuramina nervų sistemą, taip pat padeda esant sąnarių reumatui. Manoma, kad tokią vantą galima naudoti siekiant iš inkstų pašalinti smėlį bei akmenis.
Liepos vantą dera ruošti nuo birželio pradžios iki liepos vidurio, delčios metu.
Dilgėlių vanta. Ši vanta turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Ji nepakeičiama sergant neuralgija, podagra ir radikulitu, ši vanta suaktyvina kraujotaką, mažina arterinį spaudimą, šalina ligas bei atpalaiduoja nervų sistemą.
Ji turi ir neabejotiną kosmetinį poveikį: po vanojimo oda tampa rausvesnė, elastingesnė. Dilgėlių vanta išnaudoja visas savo gydomąsias savybes, todėl tinka tik vienkartiniam naudojimui.
Vanta turi būti nedidelė. Prieš naudojimą būtina du kartus po tris minutes ją pamirkyti karštame ir šaltame vandenyje. Tokia vanta galima tik lengvai plekšnoti. Dilgėlių vantos ruošiamos gegužės – birželio mėnesiais, pasirenkami suaugę, be šaknų augalai.
Kadagio vanta. Jos pasižymi stipriu baktericidiniu ir dezinfekuojančiu poveikiu. Kadagys išskiria 6 kartus daugiau fitoncidų nei kiti spygliuočiai ir 15 kartų daugiau nei lapuočiai. Tokios vantos turi daug eterinių aliejų, suteikiančių augalui nepakartojamo aromato, taip pat įvairių organinių rūgščių, dervų, vitaminų, rauginimo medžiagų bei kartumo.
Ši vanta gelia negailestingai, todėl yra skirta tik mėgėjams. Kadagio vantos padeda esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, tuberkuliozei, edemoms, inkstų, kepenų ir tulžies takų patologijai, taip pat pasireiškus bėrimui bei niežuliui.
Kadagio vanta ruošiama birželio – rugpjūčio mėnesiais, nupjaunamos tik kraštinės šakelės, kurios vėliau laikomos tamsioje vėsioje vietoje.
Spygliuočių vanta. Nereikia kaupti spygliuočių vantų: jos ištisus metus nepraranda spyglių. Geriau naudoti eglės, kėnio ir kedro šakeles, nes kitos rūšys labiau duria. Tokią vantą galima paruošti prieš pat pirtį, todėl išsaugomos visos naudingosios medžiagos bei neprarandamos gydomosios savybės.
Šios vantos naudojamos esant padidintam prakaitavimui, gydant reumatą, rachitą, podagrą, įvairias alergijas, odos ligas bei neužgyjančias žaizdas, o jų aromatas puikiai tonizuoja odą bei visą organizmą.
Galima pabarstyti spyglių ant gultų ir pagulėti ant žalio masažinio kilimėlio.
Eukalipto vanta. Šios vantos yra ypatingai populiarios Kaukaze, jos turi daug gerbėjų ir Rusijoje. Eterinis eukalipto aliejus slopina infekcinių susirgimų sukėlėjus bei naikina tuberkuliozės bakterijas.
Tokia vanta efektyviai gydo gerklės ir kvėpavimo organų ligas, slogą, šunvotes, neuralgiją, sumušimus, patempimus bei sąnarių skausmus. Kaitinimosi patalpoje ji dažniausiai naudojama kvėpavimui palengvinti, ja tik mosuojama bei glostoma.
Eukalipto vantos ruošiamos rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, o užpilai bei aliejai – lapkričio – gruodžio mėnesiais.
Šaltinis: eli.lt