Kaip teisingai naudotis pirtimi?

Dabar pirtis populiari visur. Įvairių šalių mokslininkai įdėmiai tiria karšto garo gydomąsias savybes, senos tradicijos įgauna šiuolaikiškumo atspalvių, o pirčių procedūrų ypatumai perduodami iš vienos tautos kitai.

Yra daug pirčių rūšių ir konstrukcijų. Pagrindinės rūšys susikūrė istoriškai – romėniška, rytietiška, rusiška, suomiška, japoniška, airiška pirtis.

 

Bet bėgant laikui jos kito ir dabar mokslininkai išskiria tik kelis šiuolaikinės pirties tipus. Tai akmeninė rusiško arba suomiško stiliaus pirtis, kurios temperatūra iki 120°C, o drėgnumas nuo 5 iki 20%, garinė (drėgna) pirtis (temperatūra 60-70°C., drėgmė nuo 75 iki 100%), vandens (arba japoniška) pirtis.

 

Paprastai žmogus, turintis ne daug žinių, apie tai, kaip reikia naudotis pirtimi, mano, kad tame nėra nieko sudėtingo. Tačiau, menas pertis susideda iš daugelio komponentų: kaip paruošti optimalų karštį, reikiamą oro drėgnumą ir sukurti pirtyje malonių kvapų debesį, teisingai pasirinkti reikiamą vantą ir mokėti ja perti ir daugelio kitų dalykų nuo kurių priklausys jūsų nuotaika ir sveikata.

 

Tai pat reiktų nepamiršti pirties procedūrų eiliškumo ir taisyklių.

 

1. Prieš pirtį – šiltas dušas. Jokiu būdu negalima šlapinti galvos.

2. Sausai išsitriname, tai būtina procedūra, paruošianti kūną prakaitavimui.

3. Pirmas užėjimas į pirtį – kaitinamės 5 – 7 minutes.

4. Nepamirškime apie galvos apdangalą. Karštį bus lengviau ištverti, jei periodiškai sušlapinsime kepurę drungnu vandeniu.

5. Antrąjį (ir sekančius) kartus galima pertis su vanta (patariama pasiimti vilnones pirštines – ir riešų neapdegsite, ir vantą bus patogiau laikyti).

6. Su kiekvienu nauju užėjimu į pirtį būkime joje 1 – 2 minutėmis ilgiau.

7. Kontrastinės procedūros: šaltas dušas (baseinas, šalta vonia ar kubilas, maudynės sniege) iš karto po pirties turi būti trumpos.

8. Kad geriau prakaituotume, poilsio metu išgerkime stiklinę prakaitavimą skatinančios arbatos. (Atminkite, šaltas vanduo, priešingai, stabdo prakaitavimą).

9. Su muilu prausiamės tik po paskutinio užėjimo į pirtį.

10. Masažuotis reikia iš karto po pirties, kol kūnas dar neatvėso.

11. Prieš išeinant į lauką, kurį laiką pailsėkime patalpoje.

 

Pradedantiesiems pakanka vieno užėjimo – penkioms – septynioms minutėms. Ne labai tvirtos sveikatos žmonėms po nedidelės treniruotės patariama pabūti pirtyje po 2-3 kartus, atitinkamai po 5, 7, 8 – 9 minutes. Sveiki, treniruoti žmonės gali mėgautis pirtimi iki 5 užėjimų. Bet reiktų nepersistengti ir nepamiršti, kad bendras kaitinimosi laikas neturi būti ilgesnis, kaip 35 minutės.

 

Dar viena taisyklė: į pirtį reikia eiti ne dažniau, kaip vieną – du kartus per savaitę, nes organizmas gali priprasti prie šiluminio apkrovimo ir pirties nauda sumažės.

 

Naudinga žinoti, kad norint greitai atgauti jėgas (jei jums po kelių valandų reikia vėl įsijungti į darbo ritmą), padės 2-3 užėjimai į pirtį kiekvienas po 5-7 minutes, pertraukose apsipilant šaltu vandeniu.

 

Pirtis – didelį poveikį turinti procedūra, todėl besiskundžiantiems kokiais nors negalavimais, reikia pasitarti su gydytoju, kad neteisingas pėrimasis nepakenktų sveikatai. Ir priešingai, išmanantiems, pirtis – pagalba nuo daugelio ligų ir galimybė pasidžiaugti jauninančiu, atpalaiduojančiu efektu.

 

Pirtis – ne tik higiena, tai poilsis kūnui ir savotiškas apsivalymas sielai. Kartą per savaitę verta apsilankyti joje, ir išeiti atsinaujinusiam, pailsėjusiam ir pasiruošusiam žygdarbiams.

 

{balsas2}