Degalų kainos nuo šiol – įslaptintos

Per savaitę Lietuvos degalinėse benzinas pabrango vidutiniškai 7 ct/l, o dyzelinas – 4 ct/l, tačiau mažmenininkai kainų tendencijas komentuoti atsisako, kadangi liko visiškai priklausomi nuo AB „Orlen Lietuva“ nuo liepos 1 d. nustatytos naujos informacijos apie dienos kainas skelbimo tvarkos.

Pagal naująją tvarką informaciją apie degalų kainas „Orlen Lietuva“ teikia tik elektroniniu paštu savo klientams – sutartyse nurodytiems konkretiems asmenims, kurie neturi teisės šią informaciją skleisti tretiesiems asmenims.

 

„Taigi, jei ir žinočiau apie dabartines kainas, negalėčiau jos pasakyti“, – teigė Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.

 

Jis sakė liepos 19 d., nusiuntęs paklausimą Viešųjų pirkimų tarybai, nes tikisi išsiaiškinti, ar tokia tvarka nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų.

 

Iki liepos 1 d. degalų tinklalapyje www.orlenlietuva.lt kitos savaitės degalų kainas, nurodytas litais už toną, galėdavo matyti kas panorėjęs, o dabar galima susipažinti tik su benzino, dyzelino ir suskystintų dujų kainų vidurkiu ankstesnę visą savaitę – ir jis nurodytas litais už litrą.

 

„Asociacija prekybos sutarties su „Orlen Lietuva“ neturi, kainų nemato ir informacijos apie jas negali gauti, nes tai draudžiama, todėl mums įdomu, ar gali vienintelis didmenininkas nustatyti tokią tvarką“, – sakė L. Vosylius.

 

Jo teigimu, dabar mažmenininkams kiekvienas „Orlen Lietuva“ pranešimas apie kainas yra staigmena, nes, nors bendrovė skelbiasi jas nustatanti pagal trijų paskutinių dienų PLATT‘s indekso vidurkį, prie šio indekso dar prideda vadinamąją premiją – gamyklos antkainį, kuris, asociacijos lyderio duomenimis, yra gerokai didesnis, negu nustatomas degalų pirkėjams iš Latvijos.

 

Kita vertus, anot jo, slėpdama kainas, „Orlen Lietuva“ gali jas nustatydama nebūtinai skubėti atsižvelgti į PLATT‘s, ypač kai šis indeksas nėra palankus.

 

Anot jo, „Orlen Lietuva“ aiškina, kad latviams „premija“ (antkainis) yra nustatoma mažesnė dėl to, kad su latviais yra patogesnė logistika. Be to, latviai turi daugiau galimybių automobilių degalus importuoti iš kitų šaltinių – pavyzdžiui, iš Baltarusijos Novopolocko gamyklos. Lietuvos prekiautojams degalais importuoti irgi nedraudžiama, tačiau ginant „Orlen Lietuva“ interesus, naftos produktų importui iš trečiųjų šalių, prie kurių priskiriama ir Pasaulio Prekybos Organizacijai nepriklausanti Baltarusija, yra nustatyti protekciniai muitai.

 

Turėdama tokią valstybės apsaugą, „Orlen Lietuva“ degalų kainas Lietuvos degalinių operatoriams nustato tokias, kad, turint omenyje ir transportavimo išlaidas, importuoti neapsimokėtų, o latviams – mažesnes, kad nesirinktų kito didmenininko.

 

Estijoje, panašiai kaip dar prieš gerą mėnesį buvo ir Lietuvoje, aktuali problema lieka automobilių degalų kontrabanda. Tuo aktyviai naudojasi pasienio su Leningrado sritimi gyventojai.

 

Aurelija Velke, „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorė, aiškino, kad jos atstovaujama bendrovė iš tikrųjų paiso skaidrumo reikalavimų ir dėl to skelbia ankstesnio laikotarpio kainų vidurkius. O apie momentines kainas informuoti tik klientus nuspręsta bendrovės vadovybei priėmus tokį verslo sprendimą ir „norint paskatinti didmenininkų konkurenciją“ – kad, perkant iš kitų šaltinių, nebūtų orientuojamasi vien į „Orlen Lietuva“ nustatomas kainas. Ji užtikrino, kad ši bendrovė Lietuvoje nėra monopolininkė, nes rinkoje 100 proc. degalų nekontroliuojanti. Tačiau kitų importo šaltinių ji nenurodė.

 

{alfa2}