Balti centai kelia problemų, bet jų atsisakyti nenorima
Prekybininkai ir pirkėjai pripažįsta, kad atsiskaitymas baltais centais reikalauja daugiau laiko ir kantrybės. Lietuvos banko teigimu, brangiau kainuoja ir gamyba, tačiau pernai atliktos apklausos parodė, kad daugelis Lietuvos žmonių dar nelinkę jų atsisakyti, baimindamiesi kainų kilimo.
Ne vienas susidūrė su problema – kur dėti sutaupytus mažiausio nominalo baltus centus.
Daugelis sako, esą kylant kainoms jie tampa beverčiai ir tik piniginę plėšo – ne tik kad neįsigysi beveik jokios prekės, tačiau ir norėdamas atsiskaityti neretai susilauksi prekybininkų ar padavėjų piktų žvilgsnių.
„Ateina žmogus ir nori nupirkti cigarečių už 7 litus. Ir turi didelį maišą baltų centų – po vieną, po du, po penkis. Sako: „Imk ir skaičiuok. Aš pats nežinau, kiek čia, tu imk ir skaičiuok“, – pasakojo prekybininkė.
„Už cigaretes vyras atnešė 6,60 litų po vieną, po du ir po penkis centus. Po penkis centus tik litas buvo“, – teigė kita prekiautoja.
Pinigų įstatyme sakoma, jog litai mokėjimams ir atsiskaitymams privalo būti priimti be jokių apribojimų, o išimčių monetoms ar tam tikram jų kiekiui taip pat nenumatyta.
Tiek prekybininkai, tiek ir pirkėjai pripažįsta, kad atsiskaitymas baltais centais nepatogus, ypač jei jų daug. Tačiau Lietuvos banko siūlymas išimti mažiausio nominalo monetas iš apyvartos buvo atmestas. Mat pirkėjai baiminasi, jog kainos bus apvalinamos į didesniąją pusę. O bankas skaičiuoja, kad centai per brangūs – jų kaldinimas nominalą viršija net keletą kartų.
Pernai Lietuvos banko užsakytos apklausos parodė, kad beveik pusė gyventojų nepritaria ir siūlymui bendrą pirkinių kainų sumą apvalinti iki 5 centų, taip atsisakant 1 ir 2 centų monetų.
„Jei žiūrėsim į patį mažiausią nominalą – 1 centą, kuris pagamintas iš aliuminio lydinio, jis sveria mažiau negu vieną gramą ir jo kaina yra maždaug 3–5 kartus didesnė negu nominalas. Tai pirmiausia priklauso nuo metalų kainos tarptautinėse biržose“, – teigė Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.
Baltų centų skaičiavimas – ne tik papildomas darbas, bet ir papildomos išlaidos prekybininkams, nes komerciniuose bankuose už keitimą į stambesnius pinigus taikomas papildomas mokestis. O nemokamai išsikeisti galima tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančiose Lietuvos banko kasose.
„Jeigu tie pinigai yra surūšiuoti, paslauga kainuoja 4 proc. nuo sumos, bet mažiausiai 3 litus. Jeigu tai viena krūvelė neišrūšiuotų monetų – tai kainuoja 6 proc., mažiausiai – 3 litus“, – teigė „DnB NORD“ Mokėjimų, sąskaitų ir grynųjų pinigų administravimo departamento vadovė Elvina Nagelytė-Boboriko.
„Šita paslauga sudaro iki 0,1 proc. nuo visų kasdieninių operacijų, tad tokių operacijų nėra labai daug. Tačiau jų yra keli šimtai per dieną“, – sakė „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Bertašienė.
Pasak banko atstovų, ypač daug smulkių centų atneša prekybininkai, vasaromis suaktyvėjus lauko prekybai.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu apyvartoje yra beveik 999 mln. įvairių nominalų apyvartinių monetų, jų suma – apie 205 mln. litų. Didžiausią dalį sudaro vieno ir dviejų centų monetos – apie 600 mln. vienetų.
{diena2}