Dėl negyvų žuvų pajūryje – įtarimai vokiečiams

Toliau aiškinamasi, kas Baltijos pakrantę nusėjo tonomis negyvų brėtlingių. Specialistų žvilgsniai sminga į vokiečių žvejus.

Nustatė, kas žvejojo

Incidento aplinkybes besiaiškinančios Jūrų aplinkos apsaugos agentūra bei Žuvininkystės tarnyba jau atmetė versiją, kad prie šio įvykio galėjo prisidėti lietuvių žvejų laivai.

 

 „Šiame jūros kvadrate tuo metu buvo keturi laivai: du lietuvių ir du vokiečių. Mūsų laivai jau patikrinti, laimė, jie čia niekuo dėti“, – konstatavo Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.

 

Specialia kompiuterine programa tyrėjai gali nustatyti, kokioje vietoje reikėtų išmesti krovinį, kad jį bangos nublokštų į Smiltynę.

 

„Kiti du vokiečių laivai iš tiesų žvejojo šiose vietose, tačiau žvejybos dar nebaigė. Jie žuvis gaudė ir Švedijos vandenyse“, – aiškino V.Petkus.

 

Prašo danų pagalbos

 

Šie laivai turėtų netrukus pasiekti Danijos krantus.

 

„Mes išsiuntėme danų kolegoms prašymą patikrinti šiuos laivus“, – pabrėžė V.Petkus.

 

Specialistai tikino prašę danų išsiaiškinti, ar šie du vokiečių laivai patyrė kokį nors gedimą. Jei tai įvyko net ir dėl nenumatytų sąlygų, vokiečių žvejai apie incidentą jūroje turėjo informuoti Klaipėdos uostą.

 

„O kaip kitaip? Jei į jūrą buvo išpilta tonos žuvų, vokiečiai turėjo suprasti, kad jas kažkur jūra išmes. Negi šiukšliname atėję į svečius?“ – pastebėjo Jūrų aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimundas Šatkauskas.

 

Gavę vokiečių žvejų paaiškinimus, agentūros specialistai spręs, kaip toliau elgtis.

 

„Žala gamtai padaryta. Juk būta išlaidų, paplūdimį teko valyti. Kai viskas paaiškės, skaičiuosime baudos dydį“, – sakė R.Šatkauskas.

 

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas V.Petkus gina savo versiją, paaiškinančią įvykį.

 

„Manau, kad tai buvo gamtos reiškinys“, – įsitikinęs V.Petkus.

 

Jūroje virpesių nebuvo

 

Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas pastebėjo, kad gandai, jog keistą gamtos reiškinį galėjo lemti Baltijos jūroje jau kurį laiką fiksuoti virpesiai, nėra laužti iš piršto.

 

„Baltijoje virpesius stebime nuolat. Prie Gotlando salos buvo užfiksuoti 2,1 magnitudės stiprumo žemės virpesiai“, – tvirtino J.Satkūnas.

 

Centrinė Baltijos jūros dalis mokslininkų yra priskiriama didesnio seisminio aktyvumo zonai.

 

„Virpesių pastebėta prie Estijos salų, čia fiksuota 4,7 magnitudės stiprumo žemės drebėjimas. Skandinavija dreba dar iki šiol“, – aiškino J.Satkūnas.

 

2004 m. Lietuvą sukrėtusį žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo Kaliningrado srityje, mena daugelis.

 

„Tačiau negyvų žuvų atsiradimo krante su seisminiais virpesiais nesiečiau. Vis dėlto pastaruoju metu nebuvo užfiksuotas joks virpesys“, – tikino J.Satkūnas.

 

Geologijos tarnybos įranga galima užfiksuoti bet kokius sprogdinimus tiek jūroje, tiek sausumoje.

 

„Pastebime net menkiausius virpesius, dažnai karjerų kasimo darbuose naudojamų sprogmenų sprogdinimo padarinius mes puikiai jaučiame“, – pridūrė specialistas.

 

 

{diena2}