Gausus sniegas gresia neregėtu tvanu
Kol visas kraštas sunkiai vaduojasi iš sniego gniaužtų, pamario gyventojai jau raginami ruoštis didžiuliam potvyniui.
Tokias prielaidas verčia daryti pamaryje ir pajūryje riogsančios milžiniškos pusnys. Sniego dangos storis Šilutės rajone šiuo metu siekia 52 centimetrus ir yra net 18 centimetrų didesnis nei rekordiškai sniegingais šiame rajone 1996 metais. Klaipėdoje prisnigę 44 centimetrai, 12 centimetrų daugiau nei uostamiestyje rekordiniais 1995-aisiais.
Perspėja dėl potvynio
Šilutės ugniagesiai gelbėtojai artimiausiu metu atlydžio nelaukia, bet neabejoja vėliau kilsiant potvynį, kuris bus didesnis nei 2010 metų pavasarį. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Romas Renčeliauskas ragina vietos gyventojus tam jau ruoštis. „Sniego daug ne tik pamaryje, bet ir visoje Lietuvoje.
Prasidėjus atodrėkiui visa ta masė plūstels į Nemuno žemupį. Kuršių mariose ledas greitai neištirps, todėl polaidžio vanduo ims semti pievas. Šiemet tikrai užlies didesnius sausumos plotus nei pernai“, – tikino jis.
R.Renčeliauskas ramino, kad į gatves vanduo plūstelėti neturėtų, nes pamario gyvenvietes saugo pylimais apjuosta polderių sistema. „Žinoma, jei vandens bus labai daug ir prasidės ledonešis, stichija pylimus gali ir pralaužti“, – pripažino specialistas.
Jo teigimu, visos tarnybos galimam potvyniui pasiruošusios. Tikimasi, kad į pagalbą suskubs ir kariškiai. Paprastai potvynis pamaryje prasideda kovo mėnesį. Tačiau 2007 ir 2008 metais vandens lygis Nemune ėmė kilti jau sausį.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas padėties kol kas nedramatizuoja, bet pataria miestiečiams įsigyti guminius batus. „Miestuose potvynis jei ir kils, tai nebus labai baisus. Nebent temperatūra staigiai pakiltų iki 10 laipsnių šilumos. Tačiau artimiausiomis dienomis jokio staigaus atšilimo nenumatoma“, – sakė jis. S.Kučinskas paragino gatves prižiūrinčias tarnybas užtikrinti, kad būtų pašalintas sniegas nuo lietaus kanalizacijos šulinių angų.
Išvežti sniegą – per brangu
Klaipėdos gatvių tvarkytojai teigė šiuo metu turintys svarbesnių darbų nei kanalizacijos angų atkasimas. „Didžiausias mūsų rūpestis – išvežti mieste susikaupusius sniego kalnus. Po truputį jį vežame iš autobusų stotelių, kitų vietų.
Tačiau tai – labai brangi paslauga“, – skundėsi uostamiesčio merijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Rangovams už Klaipėdos gatvių priežiūrą, barstymą bei sniego valymą per parą sumokama apie 80 tūkst. litų.
Iš sniego sunkiai vaduojasi ir kiti didmiesčiai. Vilniečiai vakar skundėsi dėl nenukasamo sniego negalintys nei išvažiuoti, nei išeiti. Sostinės valdžia tikino, kad gatvės valomos normaliai, tačiau pripažino, jog dalyje naujųjų mikrorajonų šaligatviai ir kiti pėsčiųjų takai buvo neįžengiami.
Vilniaus meras Raimundas Alekna aiškino, kad merijoje svarstomos galimybės bausti darbo neatliekančias įmones. Jis pabrėžė nesąs patenkintas dalies įmonių, kurios laimėjo miesto valymo konkursus, darbu. Itin sudėtinga padėtis dėl nevalomų šaligatvių susiklostė Šeškinėje, Fabijoniškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose, Pašilaičiuose.
Kauniečiai nebekartos prieš dvejus metus taikytos praktikos, kai gausiai iškritęs sniegas buvo verčiamas į sunkiasvores mašinas ir vežamas į Nemuno salą. „Tai labai brangus malonumas, todėl lauksime, kol sniegas pats ištirps“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Laikinąją sostinę iš sniego gniaužtų vaduojančios bendrovės „Kauno švara“ direktorius Dalius Tumynas aiškino, kad tokios prabangos kaip sniego vežimas į atokesnes vietas sau neleidžia net Niujorkas. Anot jo, išimtys taikomos tik toms Kauno vietoms, kuriose planuojami masiniai renginiai.
D.Tumynas tvirtino nematąs pavojaus, kad atšilus orams tirpstantis sniegas sukels polaidį, o vėl pašalus gatvės taps čiuožyklomis. „Stebime orų prognozes ir žinome, kaip elgtis. Jei sniegas tirpsta, jo krūvos yra judinamos tam, kad procesas vyktų greičiau. Tuo atveju, kai temperatūra staigiai nukrinta, ant asfalto barstome druską – tai užkerta kelią plikledžiui susidaryti“, – dėstė D.Tumynas.
Jei iškrinta gausus sniegas ar šąla, per dieną miesto gatvėse išbarstomi net du vagonai druskos. „Savo teritorijoje druskos turime tik minimaliems poreikiams. Ją užsakome arba skolinamės iš kitų valymo paslaugas teikiančių įmonių“, – sakė „Kauno švaros“ direktorius.
Iš Ukrainos druską importuojanti bendrovė prognozuoja, kad ji gali brangti.
Kaune duotas nurodymas mokamų automobilių aikštelių prižiūrėtojams patiems nukasti savo teritoriją, tačiau tai padaryta dar nedaug kur.
Trūksta technikos ir druskos
Marijampolės apskrityje pastarosiomis dienomis prisnigo tiek, jog senoliai jau neprisimena, kad kada nors tiek sniego būtų buvę. Vilkaviškio rajone jo sluoksnis vidutiniškai viršija pusę metro. Didelio atodrėkio suvalkiečiai artimiausiu metu nemano sulauksiantys. Jei kiek atšiltų, labiausiai baiminamasi, kad dėl šlapio sniego gali įlūžti kai kurių pastatų stogai.
„Daugiausia sniego per šventes pridrėbė Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose. Ten dar šiandien yra sunkiai išvažiuojamų kelių. Mūsų technika dirba, tačiau jos pajėgumas ribotas“, – LŽ vakar sakė „Marijampolės regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Bičkus.
Anot jo, jei pūgos pasikartos ir prisnigs dar daugiau, kelininkams teks prisiminti jau keletą metų nenaudojamus senuosius traktorius „Kirov“. Tačiau jų beliko labai mažai.
Marijampoliečiai jau įprato prie slidžių miesto gatvių. Jas prižiūrinčios bendrovės „Marijampolės švara“ generalinis direktorius Zigmas Mačys LŽ teigė, kad bendrovė priversta taupyti druską. „Jos turime tik apie 40 tonų. Tokio kiekio užtenka dviem dienoms. Nusipirkti druskos vis sunkiau“, – aiškino Z.Mačys. Šią žiemą bendrovei, pasitelkusiai kitų įmonių techniką, jau 5 naktis teko vežti sniegą iš miesto centro, senamiesčio, kai kurių mikrorajonų gatvių. Tačiau šios ir vėl užverstos.
Sunkiausia – vienkiemiuose
Gausybė sniego dideliu išbandymu tapo vienkiemiuose gyvenantiems žmonėms. Viename Marijampolės savivaldybės vienkiemyje įsikūrusi 76 metų Janina R. LŽ pasakojo, kad sniego jau beveik iki pat gyvenamojo namo stogo. „Iš pietų pusės net reikėjo atsikasti langus“, – tikino ji. Į sodybą vedantį lauko keliuką nukasė atvažiavę moters vaikai, kitaip ji būtų likusi visiškai atkirsta nuo išorinio pasaulio.
Menkai valomi kaimų keliai tapo galvos skausmu smulkiesiems ūkininkams. Ne vienas jų nebežino, kur dėti karvių pieną. Mat nuvežti jo į supirkimo punktą užpustytais keliais neįmanoma. „Kasdien parduodavau po beveik 100 litrų pieno.
Tačiau jau kelias dienas negaliu jo priduoti, nes neišvažiuoju iš sodybos. Bandėme pieną vežti rogėmis, pasikinkę arklį. Tačiau jis įklimpo pusnynuose ir vos iš jų išsivadavo“, – pasakojo viena Akmenynų seniūnijos ūkininkė.
Dar neturėjo elektros
Aukštaitijoje, kur metų sandūroje gausus sniegas ir stiprus vėjas tūkstančius žmonių paliko be elektros ir „įkalino“ sodybose, gyvenimas grįžta į įprastas vėžes. Vakar vidurdienį elektros energijos Panevėžio ir Utenos regionuose vis dar
neturėjo apie 1500 gyventojų. Anot Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus (LESTO) tarnybos Dispečerinio valdymo skyriaus viršininko Ervino Pareigio, likę gedimai turėjo būti pašalinti dar vakar.
Be elektros buvo likę 34 tūkst gyventojų. Daugeliu atvejų laidai nutrūko dėl sunkaus šlapio sniego ir dėl nuo jo lūžusių medžių.
Aukštaičiai vargsta ir dėl nenuvalytų kelių. Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijoje į atokesnius vienkiemius vakar nebuvo galima patekti. Pirmiausia valyti keliai iki sodybų, kur yra mažamečių vaikų ir ligonių.
Daug žalos visoje Lietuvoje sukėlusi pūga bene mažiausiai nuostolių pridarė Dzūkijoje. Tačiau ir čia nedidelių nemalonumų išvengti nepavyko. Gelbėtojams teko traukti greitosios pagalbos automobilius iš pusnių, tempti lengvuosius automobilius ir vilkikus iš griovių. Sniego Dzūkijoje taip pat kiek mažiau nei kituose regionuose.
{alfa2}