„Orlen Lietuvai“ – konkurencijos sargų antausis

Konkurencijos tarybos pareigūnas paskelbė apie dar vieną tarpinį finišą, nagrinėjant naftos verslo rebusus ir skyrė rekordinio dydžio – 8 231 000 litų – baudą bendrovei „Orlen Lietuva“.

Nors dabartiniai naftos perdirbimo įmonės šeimininkai neturi nieko bendra su „nuodėmėmis“, už kurias baudžiama bendrovė (Konkurencijos tarybos specialistai tyrė 2002–2004-aisiais vykdytą tuometinę „Mažeikių naftos“ kainodaros politiką; įmonėje tuo metu šeimininkavo „Jukos“), juridinis asmuo yra tas pats, todėl bauda skirta „Orlen Lietuvai“.

Pasidžiaugti jie gali nebent tuo, kad 2005 metais už tuo pačius konkurencijos dogmų pažeidimus naftininkams buvo skirta net 32 mln. litų bauda.

„Mažeikių naftos“ vadovai jiems inkriminuojamus kaltinimus dėl 2002–2004 metais taikytos ekonomiškai nepagrįstos, diskriminacinės kainodaros, metinių lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimų, ribojo paralelinio importo galimybes bei perpardavimo galimybes, apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarasis įpareigojo atlikti papildomą tyrimą, kurio išvados paskelbtos šiandien.

Komentuodamas sprendimą keturis kartus sumažinti baudą, Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas teigė, kad tai lėmė kiek kitaip apibrėžta rinka. Dabar vertintas bendrovės elgesys tik Lietuvoje, o ne visose trijose Baltijos šalyse. Tačiau, pareigūno manymu, konkurencijos pažeidimų esmė liko nepakitusi.

Papildomo tyrimo išvadose kartojami tie patys teiginiai, esą naftos įmonė pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį. T. y. vykdė konkurenciją ribojančius veiksmus, piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi benzino pardavimo iš gamyklos rinkoje ir atitinkamai dyzelino pardavimo iš gamyklos rinkoje Lietuvos teritorijoje.

Dokumente teigiama, kad „Mažeikių nafta“ ribojo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje, todėl padarė žalą jiems bei vartotojams. Nustatydama skirtinos piniginės baudos dydį už padarytus pažeidimus, Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad „Mažeikių nafta“ padarė labai sunkų pažeidimą, o bendrovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi mastas apėmė visą šalies teritoriją bei darė įtaką prekybai tarp valstybių narių.

„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad „Mažeikių nafta“ taikė kainodarą, kuri ribojo konkurentų įėjimą į Lietuvos rinką, t. y. išvengti importo konkurencijos: dyzelino – iš Rytų, benzino – iš Vakarų. Degalus įsigyjančioms bendrovėms suteikiamos nuolaidos buvo ekonomiškai nepagrįstos, o tokios nuolaidų sistemos taikymas reiškė nevienodų sąlygų taikymą panašaus pobūdžio sutartyse.

Tokia ekonomiškai nepagrįsta nuolaidų sistema diskriminavo vienus ūkio subjektus (bendrovių „Rekolas“, „Skulas“, „Saurida“, „Hydro Texaco“, KB „Tiltoilas“), kitų ūkio subjektų („Lukoil Baltija“, „Lukoil Baltija“ servisas, „Lietuva Statoil“ ir „Neste Lietuva“), veikiančių tose pačiose rinkose, atžvilgiu“, – aiškino Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vadovė Jurgita Ivanauskienė.

Be to, tarybos manymu, „Mažeikių naftos“ rinkos galia Lietuvos teritorijoje yra artima monopolinei, o nustatydama kainas benzino ir dyzelino pirkėjams, bendrovė taikė lojalumo įpareigojimus ir siekė „pririšti“ pirkėjus, neleisti jiems laisvai elgtis rinkoje, atsižvelgiant į naftos produktų kainų pokyčius ar kitus veiksnius.

Kitus gamintojus pasirinkti tik tais atvejais, kai pati „Mažeikių nafta“ negalėjo aprūpinti jų naftos produktais. Tuo praktiškai buvo „uždarytos“ Lietuvos benzino ir dyzelino rinkos nuo kitų gamintojų ir taip itin apribota konkurencija.

Klausiamas, kiek tokią „Mažeikių naftos“ elgseną lėmė privatizavimo metu investuotojams duoti pažadai ir sutarčių nuostatos, J. Rasimas atsakė, kad pastarojo tyrimo metu į šiuos dalykus nebuvo kreipiamas dėmesys.

Skiriant baudą buvo įvertintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, susijusios su tuo, kad bendrovė už Konkurencijos įstatymo pažeidimus yra baudžiama jau trečią kartą.

J. Rasimas taip pat prognozavo, kad „Orlen Lietuva“ sprendimą skųs. Pirmojo tyrimo metu skirtą baudą „Mažeikių nafta“ buvo sumokėjusi, tačiau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas sprendimo Konkurencijos taryba bendrovei turėjo grąžinti sumokėtą 32 mln. Lt baudą.

{alfa2}