Gražūs pasėliai žemaitijoje virto grioviais

Žemaičiai palankiai vertino žinią, kad jų krašte bus ieškoma vietos požeminei dujų saugyklai. Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas pasakojo, kad iš pradžių, kai orai buvo sausesni, didesnių nusiskundimų dėl žvalgų technikos daromų nuostolių nebuvo. Tačiau pradėjus lyti, ūkininkai ne tik išsigando, bet ir ėmė šauktis pagalbos.

 

 

Pasak tarptautinį konkursą požeminės dujų saugyklos vietai ištirti laimėjusios UAB „Minijos nafta“ atstovų (konkursą žvalgybai laimėjo trijų įmonių konsorciumas: Danijos „Odin Energy“, Vengrijos „Acoustic Geophysical Services“ ir lietuviškoji „Minijos nafta“), žemės gelmės yra tiriamos iki pusantro ar net dviejų kilometrų gylio ir sudaromas gelmių žemėlapis, o paskui sprendžiama, ar vieta yra tinkama požeminei dujų saugyklai įrengti.

 

 

Speciali ir labai galinga technika sukelia žemės virpesius, kurie sklinda į visas puses, tuomet yra fiksuojamos jų sutinkamos kliūtys. Žvalgams labai svarbu, jog numatomos saugyklos vietose nebūtų tektoninių lūžių, kad po žeme esanti struktūra būtų tinkama tokiai saugyklai rengti.

 

Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, kiek uolienų ertmės galėtų sutalpinti dujų, mat šios saugyklos būtų ne kokie rezervuarai ar cisternos, kaip daugelis įsivaizdavo: dujos būtų „apgyvendinamos“ žemės gelmių ertmėse. Tikimasi, kad Syderių geologinėje struktūroje bus galima sukaupti apie milijardą kubinių metrų dujų ir tiek pakaktų Lietuvai du mėnesius.

 

Keliai tapo neišvažiuojami

„Net baisu, ką jie padarė su mūsų laukais, – dėstė V.Rakickas. – Jų 30 ar net daugiau tonų sverianti technika išraižė griovius kaip gynybinius apkasus. Jau patys per išmaurotus laukus nebeišvažiuoja.

 

Pasak V.Rakicko, labiausiai nukentėjo Upynos seniūnijos ekologinio ūkio šeimininkas Kazys Rimkus. Iš jo pavyzdinio ekologinio ūkio liko tik gražus prisiminimas.

 

Lietus ir sunkiasvorė technika nebuvo gailestingi ir ūkininkų keliams, keliukams. Ūkininkai skundžiasi, kad tokiais keliais, kokie liko po žvalgų, nebepasieks kai kurių savo pasėlių. Keliai buvo servitutiniai, jais naudojosi daug kaimiečių.

 

Ūkininkai taip pat skundėsi, kad žvalgai kerta ir žaloja miškus, gadina elektrinius piemenis, dėl to iš aptvarų pabėga gyvuliai.

 

Nerimas dėl drenažo

Telšių rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyriuje sakė, kad jiems labai neramu dėl drenažo. Jis gali būti pažeistas beveik visame Telšių rajone, nes į tyrinėjimų zoną patenka aštuonios rajono seniūnijos iš dvylikos. Šlapioje dirvoje drenažą gali sugadinti ir 5–7 tonas sveriantis ūkininko kombainas, ką kalbėti apie 30-ties tonų gigantus. Be to, drenažas klojamas vos 80 cm gylyje.

 

Upynos seniūnijos seniūnas Donatas Želvys mano, kad tikrieji nuostoliai pasimatys pavasarį, o gal tik po keleto metų išlįs tikrosios bėdos – nelygu kokios bus oro sąlygos.

 

Žada atlyginti žalą

UAB „Minijos nafta“ projektų vadovas Bronius Redeckas sakė, kad jie su žemių savininkais kaip nors susitars. Kai kam iš nukentėjusiųjų pinigai jau pervesti į jų sąskaitas.

 

Tačiau, sako B.Redeckas, yra ir itin užsispyrusių žemaičių, kurie į savo valdas jų neįsileidžia. Su tokiu jie susidūrė netoli Viešvėnų kaimo. „Jei nepateksime į šį sklypą, kentės tyrimų kokybė, grandinės nutraukti negalima. Apie tai informavome ministeriją, tegul jie sprendžia, juk tai – valstybės reikalas“, – kalbėjo B.Redeckas.

 

Kartais kaimiečiai, išgirdę, kad žvalgai atlygina žalą, net nepagrįstai bando pasipelnyti. Viena moteriškaitė, dirbanti 80 a sklypą, akis draskė, kad žvalgai išvažinėjo jos česnakus, bet paprašyta parodyti nuostolius negalėjo to padaryti.

 

Atsakomybės pasidalijimas

AB „Lietuvos elektrinė“, organizavusios šių darbų konkursą, atstovai teigia, kad atsakomybę dėl žalų atlyginimo privalės prisiimti žvalgai, nes konkurse dalyvavusios įmonės žinojo su kokia rizika jos susidurs. Tik negalėjo numatyti, kokią kiaulę pakiš gamta, kuri pasiuntė lietaus debesis. Jei būtų sausra, tokių problemų nekiltų.Bet ar negalėjo žvalgai palaukti palankesnių oro sąlygų? Galėjo, tačiau, pasak „Minijos naftos“ atstovų, kiekviena tokio laukimo diena atsieitų 150 tūkst. litų.

 

Kita vertus, ir ūkininkai galėtų būti atlaidesni, perspėti žvalgus, kokiose vietose yra drenažas. Bet gal ir patiems žvalgams pirmiausia prieš pradedant darbus reikėjo susirasti drenažo žemėlapį?

 

Praėjusį penktadienį į laukus susiruošė rajono savivaldybės sudaryta komisija ir siekė įvertinti melioracijai padarytus nuostolius. Toje komisijoje dalyvavęs V.Rakickas pasidžiaugė, kad valstybei priklausantis drenažas nėra pažeistas, tačiau koks jis yra ūkininkų laukuose, niekas negali pasakyti. „Būtų gerai, kad tikrosios bėdos neišlįstų pavasarį ar vėliau. Atrodo, bendrą kalbą su „Minijos nafta“ pradėjome rasti.“

 

Komentaras

Juozas Mockevičius , Lietuvos geologijos tarnybos direktorius

 

Gerai, kad bent jau dabar Lietuva ėmėsi iniciatyvos sukaupti kuro rezervą. Jei kilo nesutarimų su žemių savininkais, vadinasi, kažko nepavyko tarpusavyje suderinti. Be to, iš anksto reikėjo tartis, kaip bus atlyginti nuostoliai. Tačiau drįstu pastebėti, kad žemės gelmių turtas išimtine teise priklauso valstybei.

„Minijos nafta“ yra kompetentinga bendrovė, ne pirmas toks jai užsakymas. Manau, kad tikrai viskas bus gerai. Žmonėms reikėtų suprati, jog mūsų tyrinėjimo objektas – 2 km gylyje, technika yra labai sunki, bet dujų saugyklos reikia mums visiems.

 

{valstietis2}