Skanusis milžinas moliūgas

Jau nuimtas įspūdingos išvaizdos vaisių derlius. Moliūgai nereikalauja ypatingų laikymo sąlygų, sėkmingai sulaukia pavasario surikiuoti net ir šildomose patalpose. Tačiau prapjautus vaisius reikia skubėti doroti.

Ruošiant maistui moliūgus reikia nulupti, išimti sėklas. Juos galima valgyti žalius, virtus, keptus ar troškintus.

Iš moliūgų verdamos dietinės sriubos, košės, tyrės, pudingai, džemai, marmeladas, jie tinka konservuoti su kitomis (ypač rūgščiomis) daržovėmis. Moliūgų pridedama kepant biskvitus, pyragaičius. Tešlai jie suteikia gražios gelsvos spalvos.

Žiemai moliūgus galima džiovinti ir šaldyti. Šaldymui jie sutarkuojami arba supjaustomi gabaliukais.

Iš moliūgų spaudžiamos sultys, verdami kompotai, uogienės, gaminami cukrintinai. Moliūgus galima marinuoti, gaminti rūgščias ir saldžias tyres. Juose rūgšties labai nedaug, tad rūgštinami citrinų rūgštimi arba raudonųjų serbentų, svarainių, spanguolių, kaukazinių slyvaičių sultimis.

Kompotai taip pat gaminami su rūgščių vaisių ar uogų priedais. Moliūgų kompotams skaninti ypač tinka svarainiai. Rūgščios moliūgų tyrės gaminamos pridėjus kaukazinių slyvaičių arba svarainių. Į tokias tyres, kurios labai tinka prie mėsos, dedama įvairių prieskonių ir žalumynų.

Moliūgų marinatai taip pat dažniausiai gaminami pridedant kitų daržovių: morkų, pomidorų, porų, paprikų, svogūnų.

Ar žinote kad…
• moliūgas – vienas seniausių kultūrinių augalų. Meksikoje jis buvo auginamas jau 3 tūkst. metų iki Kristaus;
• į Europą moliūgai atvežti iš Vidurio ir Pietų Amerikos;
• moliūgai kartais užauga iki 70–100 kg, o rekordinis milžinas svėrė 302 kg!

Kuo jis vertingas?

Moliūguose ypač gausu karotino: kai kuriose veislėse jo susikaupia net dvigubai daugiau nei morkose. Be to, juose yra vitaminų C, B, B2, P, nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, geležies, vario, kobalto. Moliūgai padeda pasisavinti kitas maisto medžiagas, šalinti iš organizmo cholesterolį.

{valstietis2}