Tyčiniai bankrotai: akivaizdu, bet neįrodoma

 

Feniksais virstančios įmonės ir tyčiniai bankrotai jau tapo verslo kasdienybe. Kadangi atsakomybės sulaukia vos vienas kitas nesąžiningas verslininkas, suskubta taisyti teisės aktus. Tik vargu ar tai pakeis esamą padėtį.

Krizė šluoja įmones

Bankrotų Lietuvoje daugėja kone geometrinės progresijos greičiu. Praėjusiais metais pradėtos 1843 bankroto procedūros.


Akivaizdu, kad sunkėjant ekonominėms sąlygoms, vis daugiau verslininkų neranda būdų, kaip išgyventi. Tačiau kai kurių įmonių vadovai net nesistengia gelbėti verslo. Susidūręs su sunkumais, neretas išsunkia iš bendrovės viską, ką tik gali, ir taip pasmerkia ją žlugti, o pats imasi kitos veiklos.

 

 

Tyčinis bankrotas

Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad bendrovės žlugimą nulėmė ne verslo nesėkmė ar nepasiteisinusi rizika, o sąmoningas blogas įmonės valdymas, siekiant išvengti vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Tyčinio bankroto požymiai

– Vadovai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo, pavyzdžiui, nekontroliavo įmonės finansinių duomenų registravimo, ataskaitų rengimo procesų ir t. t.

– Buvo sudaromi nuostolingi sandoriai (pasirašomos sutartys įsigyti prekių ar paimti paskolą, prisiimama kitokių finansinių įsipareigojimų) žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti.

– Gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas ar kitiems asmenims perleistas turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti.

– Tyčiniu bankrotu gali būti laikomas ir sunkumus išgyvenančios įmonės turto perdavimas ne pagrindiniams, o toliau eilėje stovintiems kreditoriams.

Spręsti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismas gali kreditorių prašymu arba savo iniciatyva.

Teismui bankrotą pripažinus tyčiniu, bankroto administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per penkerius metus iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė tapo nemoki, pripažinimo negaliojančiais.

 

Tyčinių bankrotų pasiskirstymas apskrityse

Apskritis Procentas nuo visų bankrotų (įmonių skaičius)

Kauno 43 (13)

Klaipėdos 10 (3)

Marijampolės 3 (1)

Panevėžio 3 (1)

Telšių 7 (2)

Vilniaus 27 (8)

Alytaus 7 (2)

 

{diena2}

 

{parasas}