Baltijos jūroje – Vokietijos dydžio nuodingų dumblių plotas
Dėl Europoje tvyrančių karščių Baltijos jūroje susiformavo Vokietijos dydžio žydinčių melsvadumblių ir žaliųjų dumblių, potencialiai pavojingų žmonėms ir jūros gyvūnijai, plotas. Pasak Vokietijos mokslininkų, tai, kad užtruko žemyną apėmę karščiai, nėra stipraus vėjo ir audrų, sudarė itin palankias sąlygas cianobakterijoms Baltijos jūros paviršiuje suformuoti didžiausią nuo 2005 metų žydinčių dumblių „kilimą“. Jo dydis faktiškai atitinka Vokietijos teritorijos plotą, pranešė naujienų agentūra DPA.
Pirminiais duomenimis Baltijoje nusidriekęs milžiniškas žydinčių dumblių „kilimas“ sudarytas daugiausia iš Anabaena ir Nodularia rūšių dumblių. Tai nuodingi dumbliai, gaminantys toksinus, sukeliančius nervų sistemos bei virškinimo trakto sutrikimus. Švedijos mokslininkai susirūpino, jog žydint melsvadumbliams į Baltijos jūrą gali patekti nervų nuodas, siejamas su Alzheimerio, Parkinsono ir Lu Gerigo ligomis.
Švedijos mokslininkai jau atliko iš Baltijos paimtų vandens mėginių tyrimus ir malsvadumbliuose iš tiesų aptiko BMAA pėdsakų.
Palydovinės nuotraukos atskleidė, kad žydinčių dumblių kilimas Baltijoje šiuo metu driekiasi nuo Suomijos iki Kuršių nerijos Lietuvoje, toliau siekia Lenkijos ir Vokietijos pakrantes ir Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos žemei priklausančią Riugeno salą.
Nors jūros dumblių žydėjimas yra natūralus reiškinys, šiemet jo mastas dėl itin aukštos oro temperatūros ir silpnų vėjų itin išaugo. Prie to prisidėjo ir didelė į Baltijos jūrą išleidžiamų chemikalų koncentracija. Pasak Vokietijos mokslininkų, dumblių žydėjimą Baltijoje labai skatina dideli fosfatų kiekiai, patenkantys į jūrą dėl žemės ūkyje naudojamų trąšų.
Specialistų teigimu, šią vasarą toksiškų dumblių žydėjimas labiausiai veikia šiaurinę ir centrinę Baltijos dalį ties Suomijos, Švedijos, Rusijos ir Baltijos valstybių pakrantėmis. Žydinčių dumblių kilimą greitai suardyti galėtų tik stipri audra, teigiama pranešime.
