„Cirko žmonės“ arba kai gamta suklysta

 

Žmonės dažnai sako, kad mes visi esame Dievo vaikai. Po to, ką pamatysite, tikriausiai sakysite: „Ką Dievas galvojo, kai sukūrė šiuos?“

Na… galbūt netgi Dievas retkarčiais turi pailsėti ir palikti viską gamtos jėgoms. O galbūt, jie ir yra Dievo vaikai, tikrieji vaikai, kurie nužengė iš dangaus kentėti už mus, kentėti, priversdami mus šypsotis ir/ar gailėtis jų.

Shclitzie (liet. – Šlicis) gimęs kaip (greičiausiai) Simon Metz, buvo amerikietis cirko atlikėjas ir kino aktorius, labiausiai žinomas iš 1932 metų filmo „Freaks“ ir, žinoma, iš savo viso gyvenimo karjeros cirke, kur jis sutraukdavo minias žmonių.

 

Šlicio tikroji gimimo data, vieta ir netgi tikras vardas yra nežinomi; laikoma, bent jau pagal tai, kas buvo įrašyta jo mirties liudijime ir antkapyje, kad jis gimė 1901 metų rugsėjo 10 dieną.

Šlicis jau gimė sirgdamas mikrocefalija – liga, kuri paliko jį su neįprastai mažomis smegenimis ir kaukole, žemu ūgiu (122 cm), trumparegyste bei silpnaprotyste. Sakoma, kad Šlicio protinis išsivystymas siekė trejų metų vaiko: jis negalėjo pilnai savimi rūpintis, galėjo kalbėti tik vienskiemeniais žodžiais ir suregzti keletą paprastų frazių.

 

Vis dėl to, jis galėjo atlikti paprastas užduotis ir manoma, kad jis galėjo suprasti beveik viską, kas jam sakoma, be to, jis turėjo itin gerą reakciją. Tie, kas pažinojo šį Dievo vaiką, apibūdino jį kaip mielą, dosnų, bendraujantį asmenį, kuris mėgo šokti, dainuoti, tiesiog būti dėmesio centre, demonstruoti savo pasirodymus bet kam, su kuo tik galėjo sustoti ir pasišnekėti.

 

Šlicis buvo žinomas kaip „Paskutinis iš Actekų“, „Mergaitė-beždžionė“ ar tiesiog „Kas gi tai?“. Vienas žinomas pavyzdys, kai Šlicis pasirodydavo poroje su moterimi, taip pat sergančia mikrocefalija, kurios vardas Athelia. Jų pasirodymas vadinosi „Aurora ir Natalia, Actekų seserys“. Tai sukėlė kalbas, kad Athelia (Aurora) galbūt yra tikra Šlicio sesuo, bet šie gandai niekada nebuvo patvirtinti.

 

Šlicis dažnai buvo pristatomas kaip moteris ar netgi kaip dvilytis, kad tai sukeltų papildomas apkalbas ir pridėtų šiek tiek mistikos jo keistai išvaizdai. Tie, kurie jį pažinojo, pasakoja ir kaip apie „jį“, ir kaip apie „ją“. Cirkas atnešė Šliciui nepaprastą sėkmę ir 1920-1930 metais jis buvo samdomas gausybės garsėjančių cirkų.

 

1928 metais Šlicis debiutavo filme „The Sideshow“, dramoje, kurios veiksmas vyko cirke. Kartu su juo vaidino ir nemažai kitų, tikrų, cirko atlikėjų. 1932 metais Šlicis atliko žymiausią savo vaidmenį Tod’o Browning’o siaubo filme „Freaks“, kurio originalus pasirodymas buvo vertinamas itin kontraversiškai ir jis buvo visiškai finansiškai nesėkmingas.

 

Negana to, Didžiojoje Britanijoje jis buvo uždraustas rodyti net 30 metų, o režisierius T. Browning’as, po filmo išleidimo, daugiau niekada nebedirbo nei su viena garsesne kino kompanija.

 

1935-aisiais George Surtees, šimpanzių dresuotojas, įsivaikino Šlicį ir tapo teisėtu jo globėju. Globojamas globėjo jis tęsė savo karjerą cirke iki pat Surtees’o mirties. Po tėvo mirties, Surtees’o dukra, kuri nebuvo šou verslo atstovė, atidavė Šlicį į Los Andželo apygardos ligoninę, kurioje jį atpažino kardų ryjikas Bill’as Unks’as, dirbdavęs ligoninėje, kai baigdavosi cirko sezonas.

 

Pasak Unks’o, Šlicis atrodė stipriai pasiilgęs cirko, o buvimas toli nuo visuomenės dėmesio padarė jį labai nelaimingu. Ligoninės vadovybė nusprendė, kad geriausiai Šlicį paskirti Unks’o darbuotojo, šoumeno Sam’o Kortes’o globotiniu ir grąžinti jį į cirką.

 

1941 metais Šlicis atliko paskutinį savo vaidmenį filme „Princesė Betsė“.

1971 metais, rugsėjo 24 dieną Šlicis mirė nuo bronchų pneumonijos. Jo mirties liudijime buvo įrašytas jo oficialus vardas – Schlitze Surtees, o kaip gimimo data nurodyta 1901 rugsėjo 10. Šlicio kapas buvo nepažymėtas iki 2008 metų rugpjūčio, kol svetainės findadeatch.com lankytojai paaukojo beveik 400 JAV dolerių, kad pastatytų jam tinkamą antkapį.

 

ŠALTINIS: Cha.lt

{parasas}