Mirė Algirdas Mykolas Brazauskas

Šeštadienį mirė pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Prezidentas bei ilgiausiai dirbęs Premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas.  Prezidentas A. M. Brazauskas mirė eidamas 78-uosius metus.

Per daugiau nei keturis dešimtmečius kairiųjų pažiūrų politikas įsiamžino ir statant Ignalinos atominę jėgainę, ir įstojant į NATO bei Europos Sąjungą, ir kaip Prezidentas, rinkimuose gavęs iki šiol nesumuštą rekordinį piliečių balsų skaičių.

Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė šeštadienį pasirašė dekretą dėl Prezidento A. Brazausko laidotuvių komisijos sudarymo.

Nuo 2008 m. A. Brazauskas kovojo su limfmazgių vėžiu. Prezidentą kamavo ir prostatos vėžys.

Gilią užuojautą šeimai ir artimiesiems reiškia šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. „Iš Gyvenimo pasitraukė nuoširdus žmogus, iškilus politikas, stovėjęs prie valstybės vairo atsakingais ir sudėtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo tiesiogiai išrinkto Lietuvos prezidento stiprios ir charizmatiškos asmenybės atminimas ilgam išliks Lietuvos žmonių širdyse“, – sakoma Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.

Algirdas Mykolas Brazauskas (gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje – 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje) – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius. Kaip prezidentas ar premjeras A. Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų.

Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas A. Brazauskas sparčiai lipo komunistų partijos hierarchijoje ir 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju – LKP CK I sekretorimi. Šį postą jis užėmė iki nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 d.

Vėliau jis vadovavo nepriklausomai Lietuvai kaip prezidentas (šias pareigas laikinai ėjo 1992-1993, išrinktas kadencijai 1993-1998), vėliau vadovavo šalies vykdomajai valdžiai vadovas kaip ministras pirmininkas (2000–2006).

Nepaisant jo komunistinės praeities, A. Brazauskas nepriklausomybės metais nuolat buvo vienas populiariausių politikų. Jo šalininkai akcentavo, kad valdant A. Brazauskui šalies ūkis bei politinė yra stabilios.

Savo politinę karjerą A. Brazauskas siejo su Lietuvos komunistų partija bei jos įpėdinėmis Lietuvos Demokratine Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija. Nors jis yra pasitraukęs iš partijos vadovybės organų, tačiau savo įtaką joje išlaiko.

Iš aktyvios politikos A. Brazauskas buvo pasitraukęs 1998–2001 metais, joje taip pat nebedalyvauja nuo 2007-ųjų.

Dar dirbant premjeru A. Brazauskui buvo diagnozuotas limfos vėžys, nuo kurio jis gydosi iki šiol.

Išsilavinimas

A. Brazauskas 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Vėliau tapo ekonomikos mokslų daktaras (1974 m.), Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo (Ukrainos), Minsko humanitarinio, Kauno Technologijos universitetų Garbės daktaras.

Karjera Tarybų Sąjungos laikais

1958 – 1962 m. vadovavo Kauno hidroelektrinės statybai.

1965 m. A. Brazauskas buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju. 1977 m. tapo LKP CK sekretoriumi. 9-ame dešimtmetyje buvo Lietuvos komunistų partijos CK sekretorius pramonės klausimais ir atsakingas už energetikos klausimus.

1988 m. spalio 21 d. gilios komunistų partijos krizės metu Algirdas Brazauskas buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos.

Veikla nepriklausomoje Lietuvoje

1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime Algirdas Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.

1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai jis kaip Seimo pirmininkas lapkričio 25 d. ėmė laikinai eiti prezidento pareigas.

1993 m. vasario 14 d. A. Brazauskas laimėjo prezidento rinkimus 5 metų kadencijai, už jį balsavo 60 % rinkėjų. Kaip reikalauja Konstitucija, tapęs prezidentu nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko prezidento inauguracija.

1998 m. vasario 26 d. dieną kadenciją baigusį A. Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus. A. Brazauskas rinkimuose nedalyvavo, tai aiškino būtinybe Lietuvai atsinaujinti, bei siūlė rinkėjams balsuoti už Artūrą Paulauską.

2001 metais A. Brazauskas grįžo į politiką. Sausio mėnesį jis išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Liepos 3 dieną Seimas, kuriame susibūrė nauja socialdemokratų dominuojama koalicija, jį patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu.

Postą politikas išlaikė ir po 2004 parlamento rinkimų, kai į koaliciją atėjo Darbo partija. Jis pasitraukė 2006 m. birželio 1 d. po to, kai vyriausybę bei ją rėmusią koaliciją netikėtai paliko Darbo partijos ministrai, taip ją sužlugdydami.

2007 metais A. Brazauskas socdemų partijos suvažiavime atsisakė kelti savo kandidatūrą kitai pirmininko kadencijai. Suvažiavimas išrinko jo pasiūlytą kandidatą, tuometinį premjerą Gediminą Kirkilą.

A. Brazauskas inicijavo bei globojo Valdovų rūmų projektą, kuriam šiuo metu vadovauja.

 

{vtv2}