Brangstantis benzinas: kokias tai sukelia pasekmes?

Prekybinkai benzinu tikina jaučiantys, kad degalinėse kylant jo kainoms, benzino suvartojimas smunka. Ekspertai primena apie augantį šešėlinės kontrabandos mastą.
„Žvelgiant į šių metų pirmą ketvirtį, matyti, kad palyginus su 2009 m., bendra parduoto benzino apyvarta mūsų degalinėse nukrito 23 procentais. Jeigu palyginsime visus 2009 m. su 2008 m. pamatysime, kad apyvarta irgi nukrito 23 proc.

Taigi palyginus 2008 m. su 2010 m., bendras kritimas siekia 46 procentus. Aš galvoju, kad panaši tendencija yra ir kitų tinklų degalinėse, nes žmonės pradėjo pirkti mažiau benzino“, – antradienį LTV laidoje „Pinigų karta“ kalbėjo bendrovės „Lukoil Baltija“ generalinis direktorius  Ivanas Paleičikas.

Jis tikino, kad pastaruoju metu žmonės vietoj benzino renkasi kitokios rūšies kurą, benziną išmaino į dujas, dažniau renkasi dyzeliną.
Laidoje dalyvavęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Žilvinas Šilėnas atkreipė dėmesį, kad brangstant benzinui, lietuviai nevengia pasinaudoti kontrabandos teikiamomis galimybėmis ar patys vyksta į kaimynines valstybes – Baltarusiją ar Kaliningradą – siekdami įsigyti pigesnių degalų.

 

„Mes turime sieną ir su Baltarusija, ir su Rusija. Turime gana neblogas istorines kontrabandos tradicijas, todėl nieko nuostabaus, kad esant tokiai situacijai, galima nuvažiuoti porą kilometrų už sienos, pigiai prisipilti benzino ir jį čia (Lietuvoje – red.past.) parduoti. Kontrabandinė veikla – ji klesti“, – tikino LLRI ekspertas.

 

Laidoje buvo aptarta ir savaitgalį vykusi vairuotojų protesto akcija, kada protestuodami prieš brangstančius degalus, protesto akcijos dalyviai šalies degalinėse pylėsi benzino už 1 litą. „Orlen Lietuva“, „Lukoil Baltija“ atstovai ir LLRI ekspertas savo pasisakymais leido suprasti, kad protesto akcijos dalyviai savo nepasitenkinimą reiškė ne tuo adresu.

 

„Yra toks posakis: kuomet kyla duonos kainos arba kuomet yra badas, žmonės puola deginti kepyklas, nors to ir nereikia daryti. Kažkas panašaus vyko ir šį savaitgalį. Reikia išskirti, kad yra žmonių pasipiktinimas aukštomis kuro kainomis ir (matyti – red.past.) į ką jis yra nukreiptas. Šiuo atveju degalinėms teko blogojo žaidėjo vaidmuo, nes jos yra tos, kurioms vartotojai moka už benziną“, – protesto akcijos dalyvių elgseną analizavo LLRI ekspertas.

 

Čia pat jis pridūrė, kad „kiekvienas šia tema labiau pasidomėjęs vairuotojas supranta, kad didžiąją (benzino – red.past.) kainos dalį sudaro ne benzino kaina, ne degalinių marža, o mokesčiai“. Kalbėdami apie savaitgalio protesto akciją „Orlen Lietuva“ ir „Lukoil Baltija“ atstovai nurodė, kad jų darbuotojai buvo paruošti minėtai akcijai bei pridūrė, kad jokių incidentų degalinėse dėl to nekilo.

„Kažkokių incidentų tikrai nebuvo, mes savo žmones tam paruošėm, todėl viskas praėjo ramiai. Mes suprantam, kad žmonės pyksta dėl to (dėl brangstančio benzino – red. Past.), nes mato mus kaip degalų pardavėjus“, – kalbėjo „Lukoil Baltija“ vadovas I.Paleičikas.

 

Pasak „Orlen Lietuva“ atstovo spaudai Jaceko Komaro, incidentų išvengta ir jo atstovaujamo tinklo degalinėse.

„Orlen Lietuva“ degalinėse viskas praėjo ramiai, nebuvo jokių incidentų. Operatoriai buvo įspėti, kad kiekvienas klientas, nesvarbu už kiek užpils, yra klientas“, – kalbėjo J.Komaras.

 

{diena2}