Kietųjų dalelių koncentracija vėl padidėjo
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus specialistai perspėja gyventojus dėl oro taršos padidėjimo mieste. Kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimo atvejų per pirmus du šių metų mėnesius fiksuota jau daugiau negu per visus 2009 metus. Smulkiųjų kietųjų dalelių aplinkos ore normą galima viršyti tik 35 dienas per metus, o viršyta jau 13 dienų.
Kietosios dalelės – tai dulkės, kurios, patekusios į kvėpavimo takus, gali neigiamai veikti žmogaus organizmą. Pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai yra pramonės, energetikos įmonių išmetimai, individualių namų šildymo bei transporto keliama tarša.
„Aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis šiais metais padidėjo dėl šaltos žiemos. Todėl norime atkreipti gyventojų dėmesį ir paraginti atsakingiau rinktis kurą individualiems namams šildyti. Privačiose valdose deginamos atliekos didina kietųjų dalelių kiekį. Iš būstų, kūrenamų anglimi, durpėmis ar kitu nekokybišku kuru, į aplinką pro kaminus patenka nemažai suodžių, smalkių, anglies, sieros bei azoto dioksidų ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų. Deginant skystą kurą susidaro įvairaus dydžio kietosios dalelės – nuo milimetro iki dešimtųjų mikrono dalių. Jos susidaro iš kure esančių nedegių priemaišų, nesudegusios kuro anglies, suodžių, liepsnoje pasigaminusių kietų sieros junginių, degimo oro dulkių“, – paaiškino Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė, ekologė Justina Augėnaitė.
Labai didelę oro taršą, specialistės teigimu, kelia ir transportas. Iš automobilių į orą patenka smalkės (anglies monoksidas), anglies ir azoto dioksidai, švinas bei kitos itin pavojingos medžiagos. Didžioji teršalų dalis yra iš kuro degimo. Išmetamų toksinių dujų kiekis bei sudėtis labai priklauso nuo variklio tipo, kuro rūšies, važiavimo režimo, degimo sureguliavimo.
„Prašome ir rekomenduojame eksploatuoti techniškai tvarkingus automobilius, dažniau atsisakyti automobilio ir vaikščioti pėsčiomis, važiuoti visuomeniniu transportu. Malkas reikėtų naudoti tik išdžiuvusias, tada būna mažiau dūmų ir juose esančių kenksmingų medžiagų, o pats nesveikiausias kuras yra akmens anglis“, – sako ekologė.
Įmonėms, vykdančioms ūkinę veiklą, esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms (silpnam vėjui, rūkui, dulksnai), specialistai pataria pagal galimybes apriboti veiklą, pritaikyti visas įmanomas aplinkos oro taršos mažinimo priemones. Tiek įmones, tiek gyventojus įspėjame, kad griežtai draudžiama deginti buitines ir pramonines atliekas: atliekas iš plastmasės, gumos, atidirbusius tepalus ir kitas atliekas užterštas naftos produktais, baldų atliekas, pabėgius ir kitas medienos atliekas impregnuotas cheminėmis medžiagomis.
Primename, kad deginti atliekas draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin. 1999, Nr. 98-2813) 20 straipsnio 2 dalis. Už neleistiną atliekų deginimą gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnį. Gyventojams gali būti skiriamos nuo šimto iki dviejų šimtų litų baudos, pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.
Siekiant sumažinti taršą ir išvengti sveikatos sutrikimų, specialistai prašo Mažeikių miesto bei rajono įmonių ir gyventojų nelikti abejingais, laikytis nurodytų reikalavimų bei palaikyti švarią ir sveiką aplinką.
{mazeikiai}
{parasas}