Seimas neprieštarauja degalų branginimui 6–9 ct už litrą
Parlamentas po svarstymo pritarė naikinti mokesčių lengvatą degalams, todėl nuo kitų metų litras A-95 markės benzino brangs iki 9 centų, litras dyzelino – iki 6 centų.
„Už“ pasisakė 55 parlamentarai iš 90 balsavusių, tai – valdančioji koalicija bei ją vėl parėmę „vienalietuviai“. Opozicija buvo vieningai „prieš“.
Pataisa įsigalios, jei Seimas kitą savaitę pritars balsuodamas dėl priėmimo.
Parlamento svarstytame įstatyme numatyta, kad akcizai bus mokami ir nuo į degalus maišomų biopriemaišų; šiuo metu jie sumokami nuo degalų dalies, pagamintos iš naftos. Valstybė taip tikisi kitąmet surinkti 70 mln. litų papildomai – apie 37 mln. litų už benziną bei apie 33 mln. litų už dyzeliną. Finansų ministerija tikina, jog išaugęs akcizas degalus gali branginti mažiau nei 6–9 ct už l, mat dėl krizės pardavėjai gali tiesiog sumažinti pelnus.
„Neatmeskite, kad kartais ir piktnaudžiaujama šia lengvata. Ta pati „Mažeikių nafta“ ar kiti rinkos dalyviai ja pasididina pelnus. Gal tai privers pasispausti ir neguls centais galutiniam vartotojui. Gali visaip atsitikti“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.
Tuo tarpu „tvarkietis“ Remigijus Ačas tikino, jog pasinaudoję kylančiais mokesčiais verslininkai degalus brangins „iki 20 centų“.
Opozicija tvirtino, jog degalams pabrangus jų bus mažiau parduodama Lietuvoje, jo bus užsipilama Lenkijoje. „Jau pasimokėte, kai vieną kartą padidinote akcizus ir degalų buvo parduodama mažiau? Mokesčių surinkimas tada smuko“, – kalbėjo socdemas Juozas Olekas.
O socdemas Algirdas Butkevičius tvirtino, jog panaikinus lengvatą mažės darbo vietų, todėl biudžetas negaus pajamų iš gyventojų pajamų, pridėtinės vertės bei pelno mokesčių.
Taip pat opozicija tvirtino, jog panaikinus lengvatą bus superkama mažiau biokuro Lietuvoje, tad kentės Lietuvos žemdirbiai. Taip pat Lietuvai sunkiau seksis įgyvendinti įsipareigojimą Europos Sąjungai daugiau vietos resursų naudoti energetikai.
„Svarstome akcizų klausimą biologinei kuro daliai. Jei to nedarytume, ar tai būtų gerai vartotojams? Žinoma, nes kuras nebrangtų. Ar tai būtų gerai žaliavos gamintojams? Taip, atsirastų papildoma rinka grūdinėms kultūroms, gal pakiltų jų kaina, kuri varo žemdirbius į neviltį. Ar gerai perdirbėjams? Žinoma, gerai darbo pramonei vystyti.
Ar gerai Lietuvai? Taip, nes tai darbo vietos, galimybės kurą eksportuoti, sumažinti naftos importą. Priimdami įstatymą mes dėl trumpalaikių tikslų aukosime savo strateginę kryptį, pramonės vystymąsi, išderins Europos Sąjungos ekologinę politiką“, – sakė socdemas R. Sinkevičius.
Valdantieji savo ruožtu tvirtino, jog taip nebus, mat maišyti degalus „Mažeikių naftą“ įpareigoja įstatymai. Be to, esą žemdirbiams svarbiau, kad nebuvo sumažinta valstybės subsidija techninėms kultūroms, o ne lengvata degalams.
„Kai maišymas privalomas, akivaizdu, kad tokios lengvatos tėra pinigų „išėjimas“ iš biudžeto“, – tvirtino premjeras Andrius Kubilius.
„Mūsų gamintojai daugiau kaip pusę pagamintos produkcijos eksportuoja. Tai daliai nesvarbu, kokios maišymo sąlygos „Mažeikių naftoje“ dėl akcizų. Pati „Mažeikių nafta“ maišymui daugiau kaip pusę žaliavos atsiveža iš užsienio. Jei paliekame lengvatinę situaciją, ji galioja ir Brazilijos alyvos tiekėjams. Kam to reikia?“ – svarstė J. Razma.
Buvo ir tvirtinančių, kad, kadangi biopriemaišos yra prastesnės nei „tikrieji“ degalai, t. y. su jomis nuvažiuojama mažiau kilometrų, esą nėra teisinga joms taikyti tokį patį akcizą. „Tai reiškia, kad permokėsiu 1–1,5 ct už litrą, – kalbėjo „darbietis“ Kęstutis Daukšys. – Akcizas turėtų būti kiek mažesnis.“
