„Liūto“ mirties kaina

Balsas.lt
Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ – Vyriausybė delsia marinti LEO LT ir gąsdina tariamais milijardiniais nuostoliais. Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad tai tik blefas. Energetikos monstro, kuris vadinasi LEO LT, likimas buvo viena pagrindinių temų per pastaruosius Seimo ir prezidento rinkimus. Dar ji svarbi tuo, kad nuo monstro likimo priklauso visų šalies elektros vartotojų, neturinčių iš ko rinktis, kišenės turinys.

Prezidentės pažadai
Rinkimus laimėjusi Dalia Grybauskaitė apie būtiną LEO LT mirtį kalbėjo kategoriškiausiai iš visų kandidatų ir dar labiau paaštrino savo retoriką, praėjus vos dienai po išrinkimo. Ji atmetė Vyriausybės sudarytos darbo grupės prašymą duoti bent tris mėnesius „liūto“ nudaigojimo scenarijui paruošti. „Aš trijų mėnesių neturiu“, – pareiškė tautos išrinktoji.

Maža to, D. Grybauskaitė energetikos ministrą Arvydą Sekmoką netiesiogiai įvardijo kaip vieną iš penkių ministrų, kuriam gali tekti atlikti „namų darbus“ arba atsisveikinti su portfeliu. Išrinktosios prezidentės skubėjimas iš dalies suprantamas, nes maždaug tuo metu, kai ji prisieks ir bus inauguruota (liepos 12-ąją), turėtų prasidėti veiksmai su Europos pinigais, skirtais energetikos tiltui į Švediją finansuoti. LEO LT antrinė įmonė „InterLinks“ valstybės vardu ruošia paraišką ES pinigams, reikalingiems šio tilto į Švediją statybai, gauti. Ją pateiks iki liepos 15 dienos.

Jei tikrai šios milijoninės lėšos, kaip nuogąstauja kai kurie apžvalgininkai, pateks į „Maximos“ berniukų rankas, D. Grybauskaitės galimybės tesėti pažadus ir nepakenkti energetinį saugumą garantuojančiam projektui atrodys labai miglotai.

Darbo grupės išvedžiojimai
Artėjant minėtoms datoms, nė kiek neaiškėja kaina, kurią valstybė ir jos mokesčių mokėtojai gali sumokėti privačiam investuotojui, kol kas neinvestavusiam nė lito. Kiek kainuotų LEO LT išformavimas, niekas iki šiol negali arba nenori tiksliai pasakyti. Rinkimus laimėję konservatoriai valdžioje yra jau daugiau nei pusmetį, tačiau aiškumo šioje srityje nedaugėja.

Premjeras Andrius Kubilius dažnai kartoja nenorįs skubėti, kad Vyriausybė nepatirtų milijardinės žalos. Jis yra daug kartų sakęs, kad LEO LT išformavimas gali kainuoti milijardus ir būtų naudingas ne valstybei, o „NDX energijai“. Tiesa, po D. Grybauskaitės raginimų ministras pirmininkas išvertė kailį ir patvirtino, kad LEO LT išformavimas neišvengiamas.

Darbo grupė, kaip teigia energetikos ministras A. Sekmokas svarsto net kelis LEO LT išformavimo scenarijus, tačiau jokių konkrečių sumų ligi šiol pasakyti negali. „Nežinau, net negaliu pasakyti, kas ir iš kokių šaltinių paėmė skaičių, kad tai kainuos tris milijardus litų. Be to, išformavimo išlaidos ne visuomet susijusios su žala valstybei“, – miglotai savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ aiškino ministras.

Paprašytas patikslinti, ką vadina išlaidomis, o ką žala, ministras vėl išsisuko nuo sumų ir išsamesnių paaiškinimų. „Jei abi sandorio pusės ar viena pusė nutaria, kad jis nenaudingas ir netęstinas, galima rasti būdų, kad netektų kalbėti apie jokias kompensacijas, o tiesiog įvyktų nuosavybės pasidalijimas. Tokiu atveju išlaidomis galėtų būti laikomas kad ir teisininkų darbas, kuris turi būti labai tikslus“, – tepaaiškino A. Sekmokas.

Kartu ministras sakė, kad naujajai prezidentei neprireiks laukti iš pradžių jo prašytų trijų mėnesių. Visi įmanomi „liūto“ pribaigimo scenarijai esą jai būsią pateikti inauguracijos dieną. Jis taip pat tikino, kad elektros jungties ir kitų strateginių projektų įgyvendinimas nėra siejamas su LEO LT ir nepratęs jo gyvavimo nė viena diena.

A. Sekmokas prasitarė, kad svarstomas ir dar vienas monopolijos išformavimo variantas, tačiau jo detalių nepateikė. Anksčiau Seime viešai nurodęs likvidavimo kainą – 600 mln. litų, ministras dabar atsisakė kalbėti apie sumas.

Kaina vis tiek neaiški
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma buvo kiek konkretesnis. Pasak jo, kad ir kuriuo keliu būtų einama – valstybės nuosavybės restitucijos ar įmonės išskaidymo, – apie jokias milijardines kompensacijas negali būti nė kalbos. „Žinoma, tie dividendai, kuriuos privatus investuotojas („NDX energija“ – aut. past.) įnešė į LEO LT, turėtų būti jam sugrąžinti“, – sakė jis. Būtent minėti dividendai, kaip žinoma, ir sudarė A. Sekmoko minimus 600 mln. litų.

Deja, ši suma yra bene vienintelė, kurią kol kas pavyksta bent teoriškai atpažinti visoje epopėjoje. Dera priminti, kad minėti dividendai atsirado ir buvo išpumpuoti iš pusvelčiui privatizuotų Vakarų skirstomųjų tinklų, manipuliuojant įmonės turto vertėmis. Be to, kaip anksčiau yra teigęs dabartinis LEO LT stebėtojų tarybos pirmininkas Virgilijus Poderys, į bendrovės akcinį kapitalą „NDX energija“ įnešė bankui įkeistas akcijas ir pavertė bendrovę skolininke. Sandorio naikinimo atveju, ekspertų nuomone, reikėtų išsamaus audito, kuris tiksliai įvertintų, kas ir ką investavo realiai.

Vienintelis kelias – teisinis
Žinomas teisininkas, Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Kęstutis Čilinskas teigė, kad dabartinė Vyriausybė dirba privataus kapitalo naudai, tyčia vilkina laiką ir perša valstybei finansiškai žalingus modelius.

Vienintelis aiškus kelias, pasak K. Čilinsko, yra teisinis. „Konstitucinis Teismas nurodė bent du priežastis, dėl kurių sandoris yra skelbtinas niekiniu. To visiškai pakanka, ir valstybei tai reikštų ne tik 7 milijardų litų kapitalo susigrąžinimą, bet ir papildomus 7 milijardus iš europinės paramos“, − teigė teisininkas.

Pasak jo, laukiama, kol Lietuvą pasieks milijardinė ES parama. „Kalbama apie 30 milijardų litų, iš kurių pagal dabartinę teisinę situaciją ir akcijų procentus sandėriui galiojant, 7 milijardai aititektų privačiam verslui. Žinant valstybės finansinę padėtį, neabejotina, kad tai pagilins krizę, pareikalaus dar kartą didinti mokesčius ir apkarpyti išmokas“, – sakė K. Čilinskas.

Teisininkas melagingais vadino bet kokius pasisakymus, neva sandorio panaikinimas ir valstybės nuosavybės restitucija nuves Lietuvą į Stokholmo privatų arbitražą ir kainuos valstybei kelis milijardus. Pasak jo, šis melas sugalvotas žmonėms gąsdinti.

K. Čilinskas pabrėžė, kad panaikinus sandėrį bylinėjamasi būtų Lietuvos teismuose ir pagal Lietuvos teisę. „Pačiame sandoryje aiškiai parašyta, kad ginčai, iškylantys sandoriui galiojant, sprendžiami Stokholme, o jo panaikinimo atveju – Lietuvoje. Kadangi sumos yra didesnės nei šimtas tūkstančių litų, pagal įstatymą tai būtų daroma Vilniaus apygardos teisme. Jokios baudos, sandorį pripažinus niekiniu, nenumatytos ir negali būti numatytos“, – aiškino jis.

Pastaruoju metu apie jokias milijardines sumas nebeužsimena ir „NDX energijos“ atstovai, o nuskriaustą vaizduojantis bendrovės prezidentas Ignas Staškevičius netgi teigia, kad valstybė esą įviliojo bendrovę į nenaudingą sandėrį.

Apgavystė vidury dienos
Pasak K. Čilinsko, energetikos ministro A. Sekmoko siūlomas įmonės išskaidymas, kaip ir paslaptingasis trečiasis kelias reikštų tik naujus privatininkų pasipelnymo etapus.

„Tas trečiasis variantas yra ne kas kita kaip valdomų akcijų procentų perskaičiavimas, kurį, kaip visada, atliktų privatūs eks
pertai, visuomet viską apskaičiuojantys privataus kapitalo naudai.

Kol bus šiek tiek sumažinta ar padidinta privataus ar valstybės akcijų paketo dalis, pasieks Europos skirti pinigai, kurie bus dalijami, atsižvelgiant į turimą akcijų kiekį. Vyriausybė dabar tyčia delsia, į svarstančią darbo grupę įtraukė tik LEO LT atstovus, o reali informacija neteikiama net Seimo nariams, nors parlamentas yra priėmęs specialų nutarimą, įpareigojantį tai daryti“, – pabrėžė jis.

Teisininko nuomone, išskaidant bendrovę, visas pelną nešantis kapitalas, t. y. skirstomieji tinklai ir elektros pardavimo funkcija, vėl atititektų privatininkams, o valstybei galėtų tik užtikrinti, kad privatininkai turėtų ką pardavinėti. Taip buvo numatyta ir pačiame LEO LT sandoryje, numatant, kad valstybė savo kapitalu privalo pasirūpinti tik energijos gamyba ir tiekimu pardavėjams, kuriems atitenka pelnas.

Lietuvos teisė, kaip pabrėžė K. Čilinskas, draudžia privatiems asmenims pelnytis iš valstybės turto. „Kaip nurodė Konstitucinis Teismas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, įteisinęs tokį pasipelnymą, yra antikonstitucinis, o privatininkai sandoriu ir įstatymais buvo įgalioti pelnytis nieko neinvestuodami. Būtent todėl ir reikia naikinti šią sutartį“, – aiškino jis.

Antikonstitucinis nuo pat pradžių
LEO LT projektą nuo pat pradžių lydėjo keisti „tarppartniai“ mainai, intrigos, pozicijų kaitaliojimai. Antikonstitucinės nuostatos atsirado jau pirmąjį kartą įforminant idėją steigti nacionalinį investuotoją, neva statysiantį atominę jėgainę, 2007 birželio 28-ąją. Tuomet tik J. Razma, saujelė konservatorių ir keli liberalcentristai siūlė įrašyti į Atominės elektrinės įstatymą, jog ta elektrinė turi būti statoma. Deja, priimtas variantas, kad atominė „gali būti“ statoma.

„Jei šiandien Seime esantys politikai Vytautas Bogušis, Raimundas Palaitis nebūtų balsavę „prieš“, jei Vytautas Grubliauskas bei sąžinės balsu pretenduojantys būti i konservatoriai Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Ramūnas Garbaravičius nebūtų “susilaikę”, Jurgio Razmos formuluotė – statyti elektrinę būtų įteisinta įstatymu. Jei ne šie garbingieji politikai, Konstituciniam teismui būtų buvę perpus mažiau darbo,“ – rašo interneto svetainė nemalk.lt. Mat vėliau, dar vienu balsavimu galutinai palaiminę liūto gimimą Seimo nariai „atsitokėjo“ ir patys save apskundė KT, kuris patvirtino, kad skundas teisingas.

Jei tos „konstitucinės sąžinės graužatys“ parlamentarus būtų apnikusios ankčiau, mažiau darbo būtų ir pačiam Seimui. Mažiau būtų ir spekuliacijų dėl to, kiek dar milijardų mėgins pasiglemžti prvatus „investuotojas“ ir kiek jam bus leista.
Seime yra įregistruoti projektai, kuriais siūloma parlamento sprendimu arba per teismą pripažinti sandorį niekiniu. Po pateikimo jiems pritarta, tačiau tolesnis jų likimas nėra aiškus.