Naujasis gripas verčia ir moko gydytis

Vilniausdiena.lt

 Pirmasis patarimas susirgusiesiems gripu – nepanikuoti. Gripas yra įprasta liga, tik šiemet ji šiek tiek kitokia. Be to, sirgdami gripu iki šiol jam skirdavome per mažai dėmesio.

 

Vaikui susirgus gripu

Jei temperatūra pakyla iki 38°C, būtina konsultuotis su gydančiu gydytoju. Privalomas lovos režimas karščiavimo periodu, dieta, vitaminai (ypač vitaminas C), gausus skysčių kiekis (arbata, sultys, sultinys, mineralinis vanduo).

 

Nosies gleivinės paburkimui mažinti tinka jūros vandens preparatai, nosies lašai arba aerozolis, prieš tai reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Atsikosėjimui lengvinti vartotinas gebenės lapų ekstraktas, čiobrelių sirupas, kiti vaistai, rekomenduoti gydytojo.

 

Jei temperatūra 38–38,5°C

Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38°C).

Vartoti karščiavimui mažinti gydančio gydytojo skirtus vaistus (ypač vaikams, kuriems pasireiškė traukuliai dėl temperatūros; kūdikiams iki 2 mėn. amžiaus; vaikams iki 3 metų, sergantiems lėtinėmis ligomis; jei karščiavimas vaikui sukelia didelį diskomfortą.

 

Jei temperatūra daugiau nei 38,5°C

Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38°C). Vartoti gydančio gydytojo rekomenduotus karščiavimo mažinamuosius vaistus (galima paracetamolio arba ibuprofeno kas 4–6 val., tikslinga ibuprofeną kaitalioti su paracetamoliu). Draudžiama vaikams karščiavimui mažinti vartoti aspiriną. Galima temperatūrą mažinti ištrinant kūną rankšluosčiu sumirkytu drungname vandenyje.

 

Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms siūloma informuoti tėvus, kad neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigas. O susirgus ugdymo įstaigoje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius), nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus.

 

Taip pat supažindinti vaikus ir mokytojus, dėstytojus apie rekomenduojamas asmenines apsaugos priemones. Labai svarbu dažniau vėdinti ir valyti patalpas, riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje.

 

Suaugusiajam susirgus gripu

Pirmiausia būtina konsultacija su gydančiu gydytoju, gulimas režimas, ramybė.

Svarbu gerti daug skysčių, geriau rūgščių (pvz., su citrina, spanguolėmis), tinka vaisinės arbatos, žalioji arbata. Taip pat tinka sultiniai, ypač vištienos (veikia raminamai, skystina gleives, gerina apetitą ir pan.). Jei yra galimybė sergantį asmenį atskirti nuo kitų šeimos narių atskirame kambaryje, dažnai vėdinti ir valyti patalpas.

 

Į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei kelias dienas nemažėja temperatūra ir žmogus labai blogai jaučiasi, atsiranda sąmonės sutrikimai, didelis mieguistumas, jei sunku kvėpuoti, žmogus dūsta, sutrinka kvėpavimas. Stiprus šlapias kosulys, per 3 dienas būklė negerėjanti (temperatūra didesnė nei 38,5 ir ji nekrenta), viduriavimas, vėmimas nemažėjantis ar nepraeinanti per 2 dienas – taip pat simptomai, reikalaujantys neatidėliotinos medikų pagalbos.

 

Temperatūra

Temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nerekomenduojama. Nebent ligonis labai blogai jaučiasi dėl pakilusios temperatūros.

Temperatūrą mažina prakaitavimą sukeliančios liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų, ramunėlių ar čiobrelių arbatos.

Temperatūrą, didesnę nei 38 laipsnių, patartina mažinti paracetamoliu arba ibuprofenu (nerekomenduojama vartoti aspirino).

 

Geriausia vartoti gryną paracetamolį, o ne kompleksinius preparatus. Suaugusiesiems paracetamolis vartojamas ne didesnėmis dozėmis nei 0,5–1 g (500–1000 mg) iki keturių kartų per parą. Didžiausia paros dozė – 4 g (4000 mg). Daugelyje sudėtinių preparatų nuo gripo taip pat yra nemaža paracetamolio dozė. Pvz., karštoje „Coldrex” arbatoje jo yra net 1,0 g (1000 mg).

 

Todėl vartojant sudėtinius preparatus reikėtų pasižiūrėti jų sudėtį ir laikytis nurodytos vartojimo instrukcijos. Didelės paracetamolio dozės yra toksiškos kepenims, gali sukelti net ūmų kepenų nepakankamumą. Atsargiai paracetamolį turėtų vartoti ir inkstų bei kraujo gamybos organų ligomis sergantys žmonės. Jiems didžiausia paros dozė turėtų būti mažesnė nei 4 g (4000 mg).

 

Vyresniems nei 12 metų vaikams ir suaugusiems vienkartinė ibuprofeno dozė skausmui ir karščiavimui mažinti yra 0,2–0,4 g (200–400 mg). Ją galima vartoti 3–4 kartus per dieną. Minėtus preparatus taip pat patariama vartoti esant galvos, nugaros ir kitiems skausmams.

 

Antibiotikai nei gripo profilaktikai, nei gripui gydyti nėra skiriami. Jais yra gydomos bakterinės gripo komplikacijos. Vaistus turi skirti tik gydytojas. Jei temperatūra didesnė nei 38,5 ir nekrenta tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.

 

Gerklės skausmas

Gerklės skausmą mažina įvairios čiulpiamosios pastilės su eukaliptu, mentoliu, medumi, vitaminu C ir kt., parduodamos vaistinėse, medus, čiobrelių arbata, aerozoliniai purškiami preparatai, gerklės skalavimas druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi. Gerklės skausmą taip pat malšina karštas medaus ir citrinų gėrimas.

 

Kosulys

Gripui būdingas sausas kosulys. Jį slopina medaus čiulpimas, įvairios čiulpiamosios pastilės (ypač su čiobreliu). Padeda virtas pienas su medumi, rugiagėlių žiedų, čiobrelių arbata, įvairios atsikosėjimą gerinančios arbatos. Atsiradus šlapiam kosuliui patariama kreiptis į šeimos gydytoją.

 

Viduriavimas

Labai svarbu gerti daug skysčių. Tam tinka negazuotas mineralinis vanduo, didelės mineralizacijos mineralinis vanduo („Vytautas”, „Birutė”, „Druskininkai”) ar specialūs druskų tirpalai, kurie atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų (mineralinių medžiagų, cukraus) balansą organizme. Druskų tirpalą galima pasiruošti ir patiems: į 1 litrą virinto vandens (tinka geriamasis vanduo iš butelių) įdėti 1 arbatinį šaukštelį valgomosios druskos ir 8 arbatinius šaukštelius cukraus.

 

Viduriuojant rekomenduojama dieta. Gerti tik nesaldintą arbatą (ramunėlių, ąžuolo žievės, granato žievės, mėlynių, gervuogių). Viduriavimui susilpnėjus, su arbata galima pradėti valgyti džiūvėsius, avižų kisielių, ryžių košę, keptus obuolius, bananus ir melionus. Vengti pieno produktų, aštraus, riebaus maisto. Tinka jogurtas, kefyras, kiti lengvai virškinami produktai. Dėl vaistų vartojimo konsultuotis su gydytoju.

Jei per tris dienas būklė nepraeina – kreiptis į gydytoją.

 

Vėmimas ir pykinimas

Gerti daug skysčių. Dieta tokia pati kaip viduriuojant.

Sloga arba užgulusi nosis

Gerti daug skysčių, tai skystina gleives. Drėkinti aplinkos orą (sausas aplinkos oras tirština išskyras ir džiovina nosies bei gerklės gleivinę). Galima nosį plauti jūros vandens tirpalu (purškalu). Nosies lašai vartojami pagal vaisto instrukciją.

 

Patarimai vyresnio amžiaus žmonėms susirgus gripu

• Gydytis nuo gripo taip pat kaip ir jaunesnio amžiaus žmonėms.

• Didesnį dėmesį kreipti į sveikatą sergantiesiems lėtinėmis ligomis (ypač sergantiesiems diabetu, širdies ligomis, astma, plaučių ligomis). Nepamiršti vartoti g
ydančio gydytojo skirtų vaistų.

• Pasijutus blogiau, jei sergate lėtinėmis ligomis, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

 

Šeimos gydytojo nedarbo metu (esant temperatūrai daugiau nei 38,5 ar kitiems stipriems simptomams) – kreiptis į ligoninių priėmimo skyrius arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Esant temperatūrai aukštesnei nei 38,5 – ją mažinti vaistais ir tada kreiptis į šeimos gydytoją.

 

Jei temperatūra nekrenta ar savijauta labai bloga ir asmuo negali nuvykti į gydymo įstaigą – kviesti greitąją medicinos pagalbą.