Ar sveiki jūsų plaučiai?
Sunku kvėpuoti? Dūstate? Galbūt jūs jau sergate lėtine obstrukcinė plaučių liga? Tai progresuojanti kvėpavimo takų liga, kai dėl sutrikusių bronchų pralaidumo įkvepiama mažiau oro ir jo trūksta.
„Nors pagal oficialius statistinius duomenis Lietuvoje šia liga serga tik apie 3 proc. gyventojų, džiaugtis nėra kuo. Sergantieji dažnai neįtaria, kad serga, o ligos požymius suvokia kaip natūralų senėjimo procesą. Rūkantieji juos tiesiog ignoruoja. Gyventojai nesirūpina savo sveikata, į gydytojus kreipiasi pavėluotai, kai liga jau būna gerokai įsisenėjusi. O kai liga diagnozuojama vėlai, reikia daug didesnių pastangų jai įveikti. Dėl rūkymo sukeltų ligų Lietuvos biudžetas praranda apie 51 mln. litų. O išlaidos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gydymui siekia iki 8 mln. litų“, – pasakojo dr. doc. Remigijus Nargėla.
LOPL mūsų šalyje serga per 60 tūkst. gyventojų, tačiau šis skaičius turėtų būti gerokai didesnis, nes į specialistus dėl LOPL kreipiasi tik apie 25-30 proc. sergančiųjų.
Pagrindiniai šios ligos simptomai yra lėtinis kosulys, skrepliavimas. Tačiau dažniausiai pacientai į gydytojus kreipiasi tik atsiradus labiausiai varginančiam simptomui – dusuliui. Nustatyta, kad net 75 proc. atvejų lėtinė obstrukcinė plaučių liga nediagnozuojama arba diagnozuojama per vėlai. Dėl to dauguma sergančiųjų tampa neįgaliais arba sumažėja jų darbingumas.
Susirgti LOPL galima dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai šią ligą sukelia rūkymas. Ji dažnesnė tarp vyresnių nei 40 metų rūkančių pacientų. Susirgti šia liga rizikuoja 80-90 proc. rūkančiųjų. Prisidėjus dar ir kitiems veiksniams, pavyzdžiui, jei žmogus dirba dulkėtoje, užterštoje aplinkoje, tikimybė susirgti LOPL dar labiau padidėja. Kitos šios ligos priežastys gali būti paveldimos, kartais liga pasireiškia po gripo, virusinių infekcijų, plaučių uždegimo.
LOPL galima nustatyti atlikus plaučių funkcijos tyrimą – spirometriją. Šio tyrimo metu pacientui tereikia giliai įkvėpti ir maksimaliai iškvėpti į tyrimui skirtą prietaiso daviklį. Pagal jo pateiktus duomenis įvertinus, kaip veikia plaučiai, ar nėra kvėpavimo takų susiaurėjimo (obstrukcijos), gydytojas gali nuspręsti, ar pacientas serga LOPL.
Norint išvengti LOPL, pirmas žingsnis – mesti rūkyti, nes tai pagrindinė šios ligos priežastis. Atsisakius rūkymo, sulėtėja ligos progresavimas, pagerėja savijauta, darosi lengviau kvėpuoti. Taip pat patartina labiau rūpintis savo sveikata. Vos pajutus pirmuosius ligos simptomus – kosulį, dusulį – reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris įvertintų sveikatos būklę.
Tarptautinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena visame pasaulyje kasmet minima nuo 2002 m. Jos tikslas – skleisti informaciją apie šią ligą, skatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata, nes klastingos ligos simptomai gali būti nepastebimi, todėl labai svarbus ankstyvas šios ligos diagnozavimas.
Ši liga po širdies ligų, vėžio ir insulto pagal mirtingumą ir sergamumą daugelyje šalių užima ketvirtą vietą. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje LOPL serga apie 600 mln., o kasmet dėl šios ligos miršta beveik 3 mln. žmonių.
Pasitikrinkite, ar jūs nesergate LOPL?
Ar seniai kosite?
Ar atkosite skreplių bei gleivių?
Ar uždūstate greičiau nei kiti jūsų amžiaus žmonės?
Ar jūs vyresnis nei 40 metų?
Ar jūs rūkote arba rūkėte anksčiau?
Jei atsakėte „taip“ į 3 ar daugiau klausimų, galima įtarti, kad sergate LOPL. Jums tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti plaučių funkcijos tyrimą.
