Antikrizinis pasiūlymas: diferencijuotai mažinti minimalų atlyginimą
Ekonomistas, Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas susitikime su Seimo pirmininke Irena Degutiene pasiūlė savo variantą, kaip bristi iš ekonominės krizės, nedidinant nedarbo. Anot jo, reikėtų nuo 800 litų iki 600–700 litų mažinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį niekada nedirbusiems asmenims, ilgalaikiams bedarbiams, kurie prarado kvalifikaciją, ir tuose regionuose, kuriuose fiksuojamas aukščiausias nedarbo lygis.
„Vienas iš mano siūlymų yra minimalaus darbo užmokesčio mažinimo idėja. Kaip idėja apskritai mažinti minimalų darbo užmokestį ji yra nepriimtina, nes iš karto kristų darbo motyvacija, bet ją galima panaudoti kaip priemonę užimtumui skatinti. 600 ar 700 litų minimalus darbo užmokestis galėtų būti priemone įtraukti tuos, kurie neranda darbo, nepradėję dirbti – daugiausia jaunimas, bet nebūtinai. Tai būtų galima panaudoti ir ilgalaikiams bedarbiams, kurie jau praranda kvalifikaciją.
Be to, būtų galima leisti taikyti mažesnį minimalų atlyginimą atskiriems regionams, kurie yra itin skaudžiai paliesti nedarbo“, – savo idėją pristatė J. Čičinskas.
Seimo pirmininkė I. Degutienė pritaria, kad sprendžiant šiandienos netradicinę situaciją reikia imtis netradicinių sprendimų, todėl jai J. Čičinsko mintis apie galimą minimalios algos diferencijuotą mažinimą atrodo priimtina.
„Aš prisimenu ir 1999 m., kai buvo Rusijos finansinė krizė. Tada irgi buvo einama tuo keliu, kad pirmiausia nedarbo rajonai Lietuvoje skiriasi. Minimalią algą tuomet buvo galima diferencijuoti priklausomai nuo regiono, kur ir yra didesnis nedarbas, ir nuo ūkio šakos, kurios yra mažiau perspektyvios. Diferenciacija yra galima. Čia jau reikia kalbėtis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, analizuoti, kiek tai kainuoja, tartis su socialiniais partneriais, kokia yra jų nuomonė.
Tai svarstytinas siūlymas“, – sakė I. Degutienė.
Pritartų keturių dienų darbo savaitei
Be to, ekonomistas J. Čičinskas trečiadienį Seimo pirmininkei išsakė savo pritarimą ir antradienį Seime skambėjusiai idėjai įteisinti keturių dienų darbo savaitę.
„Aš teigiamai vertinu tą keturių dienų darbo savaitės pasiūlymą. Darbo užmokesčio sumažinimas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje savaime vyksta dekretais ar geranoriškais susitarimais darbdavių iniciatyva, tačiau šis siūlymas ne tik mažintų darbo kaštus ir atlyginimus, bet duotų darbuotojui laisvą dieną.
Darbo užmokesčio mažinimas tos laisvos dienos nesuteikia, o rezultatas tas pats – atlyginimai mažėja“, – kalbėjo J. Čičinskas.
Pritarimą trumpinti darbo savaitę antradienį išsakė ir Seimo pirmininkė I. Degutienė. Anot Seimo pirmininkės, visi ekspertų pasiūlymai bus aptarti su patarėjais ir iki pirmojo biudžeto projekto svarstymo Seime bus pasirinkta, kurias ekspertų idėjas verta realizuoti.
„Taip, tikrai aš manau, kad buvo labai daug išsakyta tokių pasiūlymų, kurių nėra šiandieniniuose projektuose, ir net viešų kalbų apie tai nebuvo. Tikrai negaliu šiandien pasakyti, kas tinkama, kas netinkama, bet mano uždavinys buvo išgirsti pasiūlymus, kaip mums susitelkus iš šitos situacijos išeiti su mažiausiais nuostoliais“, – teigė Seimo pirmininkė.
Svarbiausia – finansų stabilumas
I. Degutienė pabrėžia, kad visi ekspertai, su kuriais jai teko susitikti, akcentuoja, kad esminis uždavinys šiuo metu yra viešųjų finansų balansavimas ir nedarbo amortizavimas. Finansus subalansuoti vyriausybė siūlo mažinant visas socialines išmokas bei didinant „Sodros“ įmoką 2 procentiniais punktais.
O J. Čičinskas siūlytų verčiau didinti „Sodros“ įmoką negu mažinti pensijas ir kitas išmokas.
„Kadangi vyriausybė numato didinti darbdavių „Sodros“ įmokas ir darbuotojų po 1 procentą, tai galėtų būti alternatyva pensijų mažinimui ir būdas kitaip mažinti „Sodros“ deficitą nemažinant pensijų. Galima siūlyti rinktis. Aš būčiau už „Sodros“ įmokų didinimą“, – teigė jis. Negana to, ekonomisto nuomone, „Sodros“ įmokų didinimas taip pat neturėtų būti taikomas absoliučiai visiems.
„Aš pritarčiau idėjai, kad „Sodros“ biudžeto deficito mažinimas būtų kompensuotas tam tikrais atvejais, kai darbo kaštai gamybos kaštuose sudaro didelę dalį. Kai darbo kaštai sudaro didelę gamybos kaštų dalį, „Sodros“ įmokos didinimas gali pabranginti prekes, sukels riziką, kad sumažės produkcijos realizavimas“, – įspėja ekspertas.
Tiesa, jis negalėjo pasakyti, ar tik didinant „Sodros“ įmokas, o nemažinant pensijų, būtų sutaupyta ta pati pinigų suma, užtikrinanti viešųjų finansų stabilumą.
Šiuo metu aiškėja, kad valdantieji labiau linkę mažinti socialines išmokas, o „Sodros“ įmokos didinimo yra nusiteikę apskritai atsisakyti.
