Šiek tiek iš stalo įrankių istorijos
Seniausias stalo įrankis – peilis. Jau akmens amžiuje žmonės titnago geležte pjaustydavo mėsą, dorodavo žvėrių kailius. Ilgą laiką peiliu buvo ne tik pjaustomas, bet ir dedamas į burną maistas. Per ilgus tūkstantmečius peilis daug kartų keitėsi, įgavo įvairiausių formų. XVI a. pabaigoje-XVII a. pradžioje kardinolas Rišeljė, pasipiktinęs vieno dvasiškio įžūlumu, kuris prie stalo peiliu krapštėsi dantis, įsakė suapvalinti visus peilių galiukus. Tokiu peiliu tapo neįmanoma pasismeigti maisto. Suapvalinti peilių ašmenys išliko ir iki šiol.
Antrasis, pagal senumą valgymo įrankis – šaukštas. Pirmieji, jeigu galima pavadinti šaukštais, buvo kriauklės ir vaisių kevalai. Vėliau jie pradėti gaminti iš medžio, tačiau gerokai skyrėsi nuo dabartinių: kotai buvo trumpi ir stori. XVI a. šaukštų kotai suplonėjo ir pailgėjo, jie buvo puošiami metalu – sidabru bei auksu, ant jų išgraviruojami alegoriniai, hieraldiniai ženklai, sukakčių datos. Kaip juvelyrinius dirbinius, šaukštus dovanodavo vestuvių, krikštynų ir kitomis progomis.
Šakutė – europiečių išradimas, nes Rytų šalyse ji apskritai buvo nenaudojama. XV a. karalių dvaruose šakutėmis valgydavo saldumynus ir vaisius, o mėsa buvo valgoma rankomis, panaudojant peilį. Poreikis valgyti šakute atsirado tik XVI a. pabaigoje, kai didikai ėmė dėvėti didžiules klostytas standžias apykakles. Dvaro valgymo papročius perėmė buržuazija, vėliau – paprasti žmonės. Senovės Graikijoje, pasmeigę ant didelių šakučių, ant atviros ugnies, kepdavo mėsą.
XVIII a. pradėti gaminti iš sidabro arba tik pasidabruojami (12-24 asmenims) valgomųjų įrankių komplektai. Jie buvo puošiami raižiniais. Pasidabruoti įrankiai buvo gaminami iš melchioro (vario, cinko ir nikelio lydinio), o paskui pasidabruojami galvaninėje vonioje.
Dabar valgymo įrankiai dažniausia gaminami iš specialaus, geros kokybės plieno, melchioro ir sidabro. Iš nerūdijančio plieno (lydant jame išlieka 18 proc. chromo, 10 proc. nikelio) pagaminti įrankiai ypač patvarūs, lengva juos prižiūrėti, tinka kasdieniam ir šventiniam stalui.
