Lietuvoje geriau nedirbti, nei dirbti už minimumą
Remdama darbo vietų kūrimą ir išlaikymą valstybė sutaupytų daugiau nei išlaikydama bedarbius, teigia verslininkai, gavę savivaldybių specialistų skaičiavimus, kiek pinigų skiriama įvairioms paramos formoms, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Kaip skelbiama Ūkio ministerijos parengtoje šalies ūkio apžvalgoje, piniginei socialinei paramai per 2009 m. pirmąjį pusmetį išleista 456,5 mln. litų, arba vidutiniškai 76 mln. litų per mėnesį.
Darbo biržos veikla šiemet iš viso kainuos 534 mln. litų Lietuvos ir ES struktūrinių fondų lėšų.
Savivaldybių specialistai, palyginę nedirbančių šeimų ar šeimų, kuriose abu tėvai gauna minimalų atlyginimą, pajamas, daro išvadą, jog labiau apsimoka nedirbti.
Pasak dienraščio, labiausiai nukenčia šeimos, kuriose bendras tėvų darbo užmokestis „į rankas“ sudaro 2200 litų. Tokios šeimos, skirtingai nei bedarbių, nebegali pretenduoti į socialinę pašalpą ar paramą maisto produktais, o jų vaikai negauna nei nemokamų pietų mokykloje, nei pinigų mokykliniams reikmenims įsigyti.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) apskaičiavo: jei iš Užimtumo fondo bedarbis gauna 700 litų, įsteigus darbo vietą jam, tarkime, būtų mokama 1200 litų „į rankas“. Jei darbdavys būtų atleistas nuo gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, jis, įsteigęs darbo vietą, sutaupytų 180 litų. O valstybė, leidusi nemokėti 180 litų, iš bedarbiui mokėtų 700 litų sutaupytų 520 litų ir galėtų kompensuoti kitų darbo vietų išlaikymą, rašo „Verslo žinios“.
