Gripo sezonui artėjant …

 Atkeliavo rudenėlis, o su juo kartu ir sezoninės ligos. Ko laukti ir tikėtis, kaip apsisaugoti nuo kasmečio ir naujojo gripo?

Kas yra kiaulių gripas?

Gripo A(H1N1) virusas skiriasi nuo kiaulių gripo virusų. Kiaulių gripas – ūmi kiaulių kvėpavimo takų liga, sukelta A tipo gripo viruso. Kiaulių gripu retai gali užsikrėsti žmonės. Apie 1950 metus buvo nustatyti žmonių susirgimai kiaulių gripu, tačiau kiaulių gripas neplinta nuo žmogaus žmogui.

 

Naujasis gripo A(H1N1) virusas plinta tarp žmonių: tai yra, sergantis žmogus užkrečia kitus žmones. Plintantis gripo A(H1N1) virusas – tai naujas gripo viruso subtipas, sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas niekada anksčiau nebuvo nustatytas.

 

Kiaulių kilmės gripo A viruso H1N1 infekcija sergančio žmogaus užkrečiamas periodas nėra gerai žinomas. Užkrečiamo periodo trukmė prilyginama sezoninio gripo užkrečiamo periodo trukmei. Manoma, kad užsikrėtę žmonės kitus užkrėsti gali pradedant viena diena prieš atsirandant simptomams ir iki 7 dienų, kai jie jau serga.

 

Taigi, virusu užkrėsti galima dar nežinant,  kad sergi ir jau sergant. Mažesni vaikai virusą skleidžia ilgiau nei suaugusieji. A(H1N1) virusu galima užsikrėsti ir liečiant daiktus, ant kurių yra viruso.

Kada verta žmogui sunerimti?

Naujojo gripo A(H1N1) simptomai panašūs į įprasto sezoninio gripo sukeltus simptomus: karščiavimas, kosulys, sloga, gerklės skausmas, taip pat galimi raumenų ir galvos skausmai, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas. Retais atvejais sergant gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos, net jei nesergama jokiomis kitomis lėtinėmis ligomis.

 

Ką tokiu atveju daryti?

Įtariant susirgimą gripu: prasidėjo karščiavimas (38 ºC ir daugiau) ir pasireiškia panašūs į gripo simptomai (sloga, gerklės skausmas, kosulys, nuovargis, raumenų skausmai), reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ar yra Telšių apskrityje naujojo gripo atvejų?

Telšių apskrityje laboratoriškai patvirtintų gripo A(H1N1) atvejų  nėra. Lietuvoje per š.m. birželio – rugsėjo mėn. patvirtinti penkiasdešimt du susirgimai naujuoju A (H1N1) gripu. Iš 52 Lietuvoje patvirtintų gripo A(H1N1) atvejų:
–        28 moterys, 24 vyrai;
–        79% atvejų – asmenys iki 30 m. amžiaus;
–        13 užsikrėtė Lietuvoje, 2 – neaiškios užsikrėtimo aplinkybės, 37 – susiję su kelionėmis į kitas šalis:
         Ispanija – 15;
         Jungtinė Karalystė – 7;
         Belgija, Bulgarija, Indonezija, Izraelis, JAV, Prancūzija, Tailandas, Turkija, Graikija, Indija – po 1;
         keliavo po keletą šalių – 5.

Ką dar reikėtų žinoti žmonėms?

Jei per 7 dienas po kelionės pradėjote karščiuoti (38o ir daugiau) ar pasireiškė panašūs į gripo simptomai (sloga, gerklės skausmas, kosulys, nuovargis, raumenų skausmai), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

 

Reiktų vengti artimo sąlyčio su sergančiu žmogumi. Išlaikyti mažiausiai vieno metro atstumą nuo sergančio gripu žmogaus, ir vengti masinio susibūrimo vietų. Kai vieno metro atstumo negalima išlaikyti, sutrumpinkite artimo sąlyčio laiką su sergančiu žmogumi. Kai negalima išvengti sąlyčio su sergančiu žmogumi ar masinių susibūrimo vietų, tuomet kiek įmanoma sutrumpinkite buvimo laiką.
Dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas padės apsisaugoti nuo viruso.

 

Vengti liesti akis, nosį ar burną. Virusai dažniausiai plinta, kai žmogus paliečia gripo virusu infekuotą aplinkos daiktą ir po to, liesdamas savo veidą (akis, nosį, burną) gali užsikrėsti gripo viruso infekcija.

 

Sergantis asmuo čiaudėdamas ar kosėdamas turi prisidengti burną ir nosį vienkartine nosinaite. Panaudotas nosinaites reikia išmesti į šiukšliadėžę. Sergant likti namie, neiti į darbą ar mokyklą.

Kuo šis gripas skiriasi nuo paprasto gripo?

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Virusas iš organizmo pradeda išsiskirti inkubacijos periodo pabaigoje, tačiau intensyviausiai virusas išskiriamas pirmomis ligos dienomis.

 

Epidemijų metu būna ir sveikų virusų nešiotojų. Infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, užterštose dulkėmis patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei.

 

Gripo infekcijai būdingas ryškus sezoniškumas. Šiauriniame pusrutulyje gripo epidemijos kyla šaltuoju metų sezonu – nuo rugsėjo iki kovo mėn. Kartais gripo protrūkių būna ir vasaros mėnesiais. Lietuvoje dažniausiai gripo epidemijos kyla sausio – kovo mėnesiais. Pietų pusrutulyje gripo komplikacijų padidėja birželio- rugsėjo mėnesiais.

 

Sezoninio gripo virusai skirstomi į 3 gupes: A , B , C tipo gripo virusai. Svarbiausios gripo virusų savybės yra užkrečiamumas ir kintamumas. Gripo virusai pasižymi dažnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės, tuomet susidaro naujas viruso potipis.

 

Skiepai yra pati efektyviausia priemonė apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Kadangi gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas viruso tipas, skiepytis reikėtų kasmet tam sezonui pagaminta vakcina. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, geriausia – rugsėjo – lapkričio mėnesiais, tačiau galima pasiskiepyti ir vėlesniais mėnesiais.

 

Pasiskiepyti nuo gripo  rekomenduoja daugumai žmonių, o ypatingai šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims;
asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis.

 

www.infomazeikiai.lt