Mažinamos išmokos tėvams
Premjeras Andrius Kubilius po koalicijos pusryčių pareiškė, kad vyriausybė ketina mažinti motinystės išmokas vaikus auginančioms motinoms ir tėvams. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys sakė, kad ketinama perpus mažinti draudiminių motinystės išmokų „lubas“: jei dabar vaikus auginančios motinos daugiausiai gali gauti 7440 litų prieš atskaitant mokesčius, įvedus išmokų „lubas“ jos gautų 3620 litų. Tokį ligos ir motinystės įstatymo pakeitimą vyriausybė teiks Seimui jau kitą savaitę.
Jei Seimas pritars, išmokos bus mažinamos ir tiems tėveliams, kurie vaikus augina jau dabar. Šis išmokų pervarkymas įsigalios nuo rugpjūčio 1 d.
Vakar A. Kubilius duotame interviu dar kartą užtikrino, kad pensijos, ligos ir motinystės išmokos nebus mažinamos. Premjeras patikino, kad bus ieškoma kitų būtų, kurie padėtų sutaupyti, bet mažinti išmokas tokioms socialiai jautrioms grupėms neketinama.
Tačiau jau šiandien siūloma motinystės išmokas mažinti: pirmaisiais vaiko auginimo metais išmoka būtų 85 proc. buvusio atlyginimo dydžio ir 50 proc. antraisiais metais.
Lazutka: motinystės išmokų mažinimas – logiškas sprendimas
Ekonomistas Romas Lazutka, sako iš dalies pritariantis socialinių išmokų koregavimui, nors geresnis sprendimas būtų nustatyti vadinamąsias „lubas“. „Jei antraisiais vaiko auginimo metais pašalpa bus sumažinta iki 50 proc. nuo buvusio atlyginimo, tai motina, kuri iki gimdymo gavo minimalią algą, 800 litų, dabar gaus tik 400 Lt, o atskaičiuos mokesčius susidarys dar mažesnė suma, – sakė ekonomistas. – Akivaizdu, kad iš tokios sumos ji neišgyvens ir į šeimos biudžetą jos įnašas tebus minimalus, juk už šiuos pinigus net auklės nepasisamdysi.
O piktnaudžiavimai pašalpomis, apie kuriuos girdime, jie vis tiek bus galimi – susiplanavus ir pasiskaičiavus, kada jau bus gaunama motinystės išmoka, pasididini algą ir galų gale tavo sąskaitoje – penkios vidutinės algos. Tokiu atveju, nors antraisiais vaiko auginimo metais motinai priklauso pusė atlyginimo, jį vis tiek sudarytų tūkstančiai litų.
Kalbant abstrakčiai, kadangi ši išmoka yra socialinio draudimo forma, tai nėra tiesiogiai už darbą mokamas atlyginimas. Perskirstymas yra būdingas socialinei sričiai: nebūtina išmokėti visą atlyginimą, jei jis yra labai didelis, bet tik dalį jo kompensuoti. Valstybė ir dabar tik dalį jo kompensuoja, tačiau reikėtų tai daryti proporcingai. Toms motinoms, kurių algos yra labai mažos, šis pakeitimas būtų ne toks skausmingas, o tuo pačiu būtų sutaupyta lėšų tų tėvų sąskaita, kurių atlyginimai buvo pakelti dirbtinai. Žinoma, tokių nėra daug, nes paprastai vaikus gimdo jauni žmonės, kurių algos nėra didelės ir specialiai neišpučiamos. Atvirkščiai, yra daug jaunų šeimų, dirbančių už minimalią algą, taip pat nemažai vienišų motinų – šią visuomenės dalį „lubos“ apsaugotų“.
R. Lazutokos nuomone, motinystės išmokų pirmaisiais vaiko auginimo metais mažinimas yra pagrįstas ir logiškas. „Neišmokėti šimto procentų buvusio atlyginimo vien dėlto, kad žmogus sutaupo su darbu susijusių išlaidų: transporto, gražesnių drabužių, – aiškino ekonomistas. O prieštaraujantiems, kad motinoms reikia ir pavalgyti, ir vaiką išlaikyti, jis atsakytų, kad reikia skirti du dalykus: „Kalbame ne apie vaiko išlaikymo išlaidų mažinimą, bet apie kompensacijos už darbą. Jei norime remti šeimas todėl, kad jos turi papildomų išlaidų, susijusių su vaiko auginimu, reikia jas remti ne tik iki tol, kol vaikas sulauks dvejų metų, bet iki pilnametystės, kaip kad buvo anksčiau.
Tuo tarpu motinystės išmoka yra „sodrinė“ ir draudiminė, paprasčiau sakant, tai – prarastos algos kompensavimas. O vaiko išlaikymo išlaidas reikia kompensuoti kitaip, ir tai neturi būti siejama su vaiko amžiumi, juk kuo vaikas didesnis, tuo jo išlaikymo išlaidos didesnės.“
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro R.J. Dagio, tokie motinystės įšmokų mažinimai balansauoja ties teisėtų lūkesčių riba, bet skolą motinoms valstybė ketina išmokėti per 2012 -2014 metus.
Vyriausybė taip pat ketina mažinti bazinės algos dydį taikomą valstybės tarnautojams nuo 475 iki 430 litų. Per koalicijos susitikimą aptarta galimybė 2 proc. (iki 21 proc. – Alfa.lt) padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). PVM lengvatos turėtų išlikti kompensuojamiems vaistams ir knygoms. Paklaustas dėl galimų PVM lengvatų sugrąžinimo, A. Kubilius teigė, kad tokius klausimus turi svarstyti finansų specialistai.
„Neketiname mažinti išmokų, ieškosime kitų sprendimų, kurie nebūtų tokie jautrūs. Stebime bendrą situaciją, aplinkinių šalių pavyzdžius, kurie tik parodo, jog turės būti priimami panašūs sprendimai. Nebandysime išradinėti dviračio. Latvijoje ir Estijoje toliau neatsisakoma minčių mažinti viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimus. Kaimyninės Baltijos valstybės svarsto galimybę didinti PVM. Nemanau, kad Lietuva gali būti kažkuo originalesnė“, – kalbėjo A. Kubilius.
