Švariausios maudyklos – Utenos, Telšių, Marijampolės, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse

 Artėjant maudymosi sezonui, labai aktualu apžvelgti 2006-2008 m. vykdytos maudyklų vandens kokybės stebėsenos rezultatus. Pagrindiniai šios programos uždaviniai: stebėti Lietuvos maudyklų vandens mikrobiologinę ir cheminę taršą, vandens fizikines savybes, taršos pobūdį, laiku informuoti visuomenę apie maudyklų būklę, apsaugoti žmones nuo per vandenį plintančių ligų.

Vykdant šią programą buvo stebimos 149 maudyklos, iš kurių: 15 – pajūrio priekrančių (10 proc.), 26 – upės (17 proc.), 73 – ežerai (49 proc.), tvenkiniai, karjerai, užtvankos – 35 (24 proc.). Iš 149 maudyklų reguliariai stebėtos 114 maudyklos, tai sudaro 77 proc., nereguliariai – 23 (15 proc.), iš viso nestebėta – 12 (8 proc.).

Remiantis Lietuvos higienos normos HN92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos” reikalavimais, maudyklų vandens kokybė turėjo būti stebima reguliariai, per maudymosi sezoną iš kiekvienos maudyklos paimant ir ištiriant ne mažiau kaip 8 mėginius.

„Vertinant pagal apskritis, 2008 metais reguliariausiai (100 proc.) stebėtos Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių apskričių maudyklos. Nedaug atsiliko Vilniaus ir Utenos apskričių maudyklos (virš 90 proc.). Blogai vykdyta stebėsena Alytaus apskrityje – tik 25-45 proc.”, – kalbėjo Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėja Gražvydė Norkienė.

2008 metais tyrimų duomenimis, švariausi maudyklų vandenys buvo Utenos, Telšių, Marijampolės, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse – mikrobiologinių parametrų vertės čia neviršijo higienos normų. Panevėžio ir Šiaulių apskrityse mikrobiologinių parametrų vertės viršijo leidžiamas higienos normas 3 proc. mėginių, o Tauragės, Alytaus ir Kauno apskrityse šis skaičius siekė nuo 6 iki 8 proc. mėginių.

„Tai galėjo būti trumpalaikiai pavieniai atvejai. Bet tai yra signalas savivaldybėms atkreipti dėmesį, nes gali būti problemų su paviršinių vandenų tarša. Taip pat apmaudu, kad artėjant maudymosi sezonui, dar ne iš visų savivaldybių gavome tyrimų rezultatus,” – kalbėjo Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėja Gražvydė Norkienė.

2008 metais mikrobiologinė tarša nustatyta Kauno (Kulautuvos karjero, Nemuno prie pėsčiųjų tilto, Prabaudos tvenkinio Raseinių raj., Dotnuvėlės tvenkinio, Babėnų karjero, Nevėžio upės Kėdainių raj., Neries upės Jonavos raj., Šventosios upės Jonavos raj., Žeimių tvenkinio) ir Alytaus (Daugų ežero, Dusios upės, Metelio ežero, Ančios ežero) maudyklose.

2006 metais tyrimų duomenimis švariausi maudyklų vandenys buvo Telšių, Tauragės ir Utenos apskrityse – mikrobiologinių parametrų vertės čia neviršijo higienos normų.. Šiaulių, Kauno, Marijampolės ir Vilniaus apskričių maudyklose mikrobiologinių parametrų vertės viršijo leidžiamas higienos normas nuo 2,5 proc. iki 6 proc. mėginių.

„Atsižvelgiant į higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” nuostatų reikalavimus, savivaldybės prieš maudymosi sezoną sudaro numatomų stebėti maudyklų tyrimų kalendorinį grafiką ir pateikia Higienos institutui. Apibendrinant šiais metais gautus savivaldybių tyrimų grafikus, galime pastebėti, kad kelios savivaldybės dar nesuskubo sudaryti sutarčių su laboratorijomis, taip pat yra paplūdimių, kuriuose savivaldybės nenumatė atlikti tyrimų. Tai Alytaus Ilgio ežere, Druskininkų Avirio ežere ir „Eglės ” sanatorijos paplūdimyje, Varėnos Glūko, Glėbo, Žiežulio ežeruose, Prienų raj. Guosto ir Jiezno ežeruose, Palangos m. karjero paplūdimyje, Šilalės raj. Balsių, Nevočių tvenkiniuose, Jūros upėje ties Didkiemiu, Jurbarko raj. karjere”, – kalbėjo G. Norkienė.

Programos tikslas buvo ne tik nustatyti maudyklų vandens kokybę ir, atsižvelgiant į stebėjimų ir tyrimų rezultatus, formuoti bendrą rekreacijai naudojamą vandenų valymo strategiją ir politiką.