Žindymas mažina vėžio riziką
Retas kuris abejoja žindymo privalumais kūdikiams, tačiau maitinimo krūtimi privalumai motinai dažnai yra užmirštami ar iš viso nežinomi. Žindymas duoda didelį teigiamą poveikį motinos organizmui – nuo oksitocino poveikio gimdai iki šiltų emocijų patyrimo. Laktacija ne tik tęsia natūralų fiziologinį procesą, prasidėjusį apvaisinimu ir nėštumu, bet taip pat teikia didelę trumpalaikę ir ilgalaikę naudą motinos sveikatai. Šią naudą retai pabrėžia medicinos specialistai nėštuminės priežiūros laikotarpiu ir ji yra visiškai ignoruojama populiariojoje literatūroje tėvams. Tuo tarpu jau yra atliktas ne vienas tyrimas, kuris įrodė, kad žindymas ne tik pagerina motinos medžiagų apykaitą, bet ir sumažina įvairių tipų auglių atsiradimo tikimybę.
Krūties vėžys
Didžiausias teigiamas žindymo poveikis pastebimas nagrinėjant krūties vėžio atvejus. Pasaulio vėžio tyrimų centras (World Cancer Research Fund – WCRF) išanalizavo 7000 ankstesnių tyrimų ir pastebėjo, kad žindant metus, krūties vėžio rizika sumažėja 4,8%.
Panašūs buvo ir Valerie Beral, Vėžio tyrimų organizacijos (Cancer Research UK) epidemiologės, atlikto tyrimo rezultatai. Ji su tyrėjų grupe nagrinėjo žindymo įtaką vėžio rizikos mažinimui (Study: Breast-feeding lowers cancer risk; 2002) ir ne tik nustatė, kad maitinimas krūtimi vienerius metus sumažina krūties vėžio riziką daugiau kaip 4%, bet kad su kiekvienu vaiku rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja dar 7 procentais. Tyrėjai sako, kad nors procentas ir nėra didelis, ilgesnis žindymas jį gali padidinti.
Amerikos vėžio tyrimų institutas (American Institute for Cancer Research – AICR) išnagrinėjo 98 laktacijos ir krūties vėžio rizikos tyrimų duomenis ir padarė išvadą, kad įrodymai, jog laktacija mažina riziką susirgti krūties vėžiu yra įtikinantys. Vertinimo laipsnis „įtikinantys“ reiškia, kad įrodymai atitinka griežčiausius ekspertų grupės kriterijus.
Amanda Phipps iš Fred Hutchinson vėžio tyrimo centro Sietle su kolegomis nagrinėjo duomenis, ieškodami ryšio tarp moterų, turinčių šių tipų krūtų auglius:
* Estrogeno poveikiui jautrų auglį (dažniausiai pasitaikantis krūties vėžys)
* HER2 teigiamą auglį (krūties vėžys, turintis aukštus HER2 baltymo rodiklius)
* Trigubai neigiamą auglį (krūties vėžys, nejautrus estrogeno ar progesterono poveikiui ir nesantis HER2 teigiamas)
Jie nustatė, kad žindymas mažiausiai 6 mėnesius labiausiai apsaugo nuo „trigubai neigiamo“ krūties vėžio. „Trigubai neigiamas“ krūties vėžys dukart rečiau pasitaikė moterims, kurios žindė savo vaikus šešis ar daugiau mėnesių, negu toms, kurios visai nemaitino krūtimi. Pagal tokį patį palyginimą, estrogenui jautrus krūties vėžys 20% rečiau pasitaikė moterims, kurios žindė mažiausiai 6 mėnesius, negu toms, kurios visai nežindė.
Tuo tarpu Jeilo universiteto tyrėjai, išnagrinėję 808 Kinijos moterų ligos istorijas, įrodė, kad moterims, kurios žindė kiekvieną savo vaiką po du metus ar ilgiau, rizika susirgti krūties vėžiu sumažėjo 50 procentų. Jie taip pat nustatė, kad toks ilgas žindymas turėjo ir ilgalaikį teigiamą poveikį: jis sumažino krūties vėžio riziką ne tik iki menopauzės, bet ir po jos.
Tyrėjai iš Fred Hutchinson vėžio tyrimų centro taip pat tyrė žindymo pobūdžio įtaką pomenopauziniam krūties vėžiui. Sutvarkę amžiaus, analogijos, amžiaus pirmojo gimdymo metu ir kitų krūties vėžio rizikos faktorių statistiką, jie nustatė, kad žindymas bent dvi savaites buvo susijęs su šiek tiek sumažėjusia krūties vėžio rizika, palyginus su moterimis, kurios niekada nebuvo pradėjusios išskirti pieno. Jų tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad moterims, kurios žindė ilgiau, rizika susirgti krūties vėžiu buvo mažesnė negu toms, kurios žindė trumpiau.
Klinikine prasme, krūties vėžys, kuriuo moterys suserga iki menopauzės, skiriasi nuo to, kuriuo sergama po menopauzės. „Tai, kad vienintelis veiksnys apsaugo nuo abiejų krūties vėžio tipų – iki ir po menopauzės – yra labai svarbus atradimas,“ sako Karen Collins, AICR mitybos patarėja. „AICR ekspertų grupė nagrinėjo daugybę kintamųjų, susijusių su dieta, mityba, svoriu ir aktyvumu, ir jie pamatė, kad laktacija vienintelė mažina krūties vėžio riziką viso moters gyvenimo laikotarpiu.“
Polly A. Newcomb su tyrėjų grupe 1994 metais „Naujosios Anglijos medicinos žurnale“ publikavo savo tyrimo „Laktacija ir sumažėjusi ikimenopauzinio krūties vėžio rizika“ rezultatus. Jie parodė, kad jei moterys, kurios nemaitino krūtimi ar kurios žindė trumpiau nei 3 mėnesius, būtų žindžiusios nuo 4 iki 12 mėnesių, krūties vėžio atvejų tarp tokių pačių moterų iki menopauzės būtų 11% mažiau; jei visos vaikų turinčios moterys savo pienu maitintų 24 mėnesius ar ilgiau, vėžiu sergančiųjų sumažėtų beveik 25%.
Apibendrinant visų tyrimų duomenis galima teigti, kad krūties vėžio rizika mažėja ilgėjant laktacijos trukmei gyvenimo eigoje tiek iki, tiek po menopauzės, vis dėl to rizikos mažėjimas ryškiau pastebimas iki menopauzės.
Jo L. Freudenheim, Buffalo universiteto Socialinės ir profilaktinės medicinos fakulteto profesorė, 1994 metais atliko tyrimą, kuris parodė, kad moterims, kurios nors ir trumpai buvo žindytos kūdikystėje, rizika susirgti krūties vėžiu iki ar po menopauzės yra 25% mažesnė, palyginus su moterimis, kurios buvo maitintos motinos pieno pakaitalais.
Kalbant apie teigiamą žindymo poveikį krūties vėžio rizikos mažinimui, didelę įtaką turi išimtinis žindymas. Remiantis Didžiosios Britanijos Sveikatos departamento duomenimis, gimus kūdikiui, žindyti pradeda daugiau kaip trys ketvirtadaliai Anglijos moterų, tačiau tik 22% iš jų vis dar žindo po šešių mėnesių. 2007 lapkričio mėnesį išleistame Ekspertų pranešime WCRF rekomenduoja moterims išimtinai žindyti šešis mėnesius ir tuomet įvesti papildomą maitinimą. Šis pranešimas buvo pirmasis didelis pranešimas apie vėžio prevenciją, kuriame buvo pateikta specifinė rekomendacija dėl žindymo ir kuris atspindėjo stambaus masto tyrimo, atlikto Vėžio tyrimų organizacijos Jungtinėje Karalystėje 2002 metais, rezultatus.
Žindymas taip pat turi didelį teigiamą poveikį moterims, susilaukusioms pirmojo vaiko vėliau gyvenime. Remiantis Pietų Kalifornijos universiteto tyrėjų atlikto tyrimo duomenimis, žindymas gali kompensuoti padidėjusią krūties vėžio riziką moterims, kurios susilaukė pirmojo vaiko, būdamos 25 metų ar vyresnės. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti metiniame Amerikos vėžio tyrimų asociacijos (American Association for Cancer Research) susitikime 2007 metais.
Nors tikslios priežastys, kodėl žindymas mažina krūties vėžio riziką, vis dar neatskleistos, galimi paaiškinimai gali būti šie:
* Žindymas mažina estrogeno poveikį, kuris paprastai skatina vėžio vystymąsi.
* Valerie Beral, vadovaujanti mokslo tiriamajam projektui „Milijono moterų tyrimas“ (Million Women‘s Study) teigia, kad žindymas gali mažinti krūties vėžio riziką dėl prolaktino. Šis hormonas yra atsakingas už permainas krūtyse, kurios susijusios su laktacija. Pasak V. Beral, trumpalaikė prolaktino gamyba vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ir žindymo metu užtikrina visą gyvenimą trunkančią apsaugą.
* Žindymas pašalina karcinogenines medžiagas ir rie
baluose tirpius teršalus, kurie negali lengvai užsilaikyti pieną išskiriančiose krūtyse.
* Įtakos gali turėti normali fiziologinė krūties funkcija. Tai buvo atskleista tyrime, kuriame moterims, žindžiusioms tik iš vienos krūties, žymiai padaugėjo vėžio atvejų pieno neišskiriančioje krūtyje.
* Keičiasi krūties ląstelės ir dėl to jos tampa atsparesnės mutacijai.
* Taip pat buvo pastebėta, kad žindymo pabaigoje organizmas atsikrato bet kokių krūties ląstelių, kurios gali turėti pažeistą DNR.
* Maitinant krūtimi vyksta hormoninių pokyčiai, kurie atitolina ovuliaciją ir menstruacijas. Yra pastebėta, kad moterys, kurios gyvenime turėjo mažiau menstruacinių ciklų, turi mažesnę riziką susirgt krūties vėžiu.
Kiti vėžio tipai
Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad žindymas gali sumažinti ir kitų reprodukcinių auglių vystymąsi. Mažindamas ovuliacinį amžių ir estrogeno poveikį organizmui žindymas tuo pačiu mažina ir riziką susirgti gimdos, gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžiu (žindymas du mėnesius sumažina kiaušidžių vėžio riziką 25 procentais).
Žindymas nuo vėžio gali apsaugoti ir kūdikius
Žindomi kūdikiai turi mažesnę tikimybę ateityje turėti viršsvorį ar nutukti, o tai sumažina riziką susirgti keliais vėžio tipais, susijusiais su per dideliu riebalų kiekiu organizme.
1981 m. M.S. Kramer paskelbė, kad žindymas žymiai sumažina vaikų viršsvorio riziką. Nuo to laiko buvo atlikta daug tyrimų, kurie patvirtino šį poveikį. T. Harder su tyrėjų grupe 2005 metais paskelbtoje meta-analizėje „Žindymo trukmė ir viršsvorio rizika“ nustatė, kad viršsvorio riziką dar labiau sumažina ilgas žindymas (žindant iki 9 mėnesių, rizika kiekvieną mėnesį sumažėja 4%, o, palyginus 9 mėnesius žindytus ir visiškai nežindytus kūdikius, ši rizika sumažėja daugiau kaip 30%) bei išimtinis žindymas (rizika sumažėja 6% kiekvieną išimtinio žindymo mėnesį).
Remiantis AICR pranešimu, faktas, kad bent jau ankstyvoje vaikystėje vaikas neturės viršsvorio yra svarbus, nes vaikystėje padidėjęs kūno riebalų kiekis paprastai išlieka ir vaikui užaugus, ir jis gali tapti šešių dažnai pasitaikančių vėžinių susirgimų priežastimi: tiesiosios žarnos, inkstų, kasos, gimdos gleivinės vėžio, stemplės adenokarcinomos ir pomenopauzinio krūties vėžio.
Kai kurie ekspertai yra įsitikinę, kad mažas baltymų kiekis motinos piene padeda „užprogramuoti“ kūdikio kūno sandarą taip, kad nutukimas vėliau gyvenime tampa mažiau tikėtinas. Medžiagos, kurias kūdikis gauna iš mamos taip pat vaidina svarbų vaidmenį; pvz. apetitą reguliuojantis hormonas leptinas. Galiausiai, kadangi žindomi kūdikiai nėra verčiami „pabaigti buteliuko“, jie gali išmokti patys reguliuoti jų organizmui reikalingą kalorijų kiekį.
Informacijos skleidimas
AICR žindymo rekomendacija atspindi naują vėžio prevencijos tyrimų kryptį, vadinamą „gyvenimišku požiūriu“, kuris remiasi ankstyvojo gyvenimo įvykių įtaka vėžio rizikai vėliau gyvenime.
Neretai maitinimas krūtimis mamoms yra kančia, kuriai jos atsiduoda dėl vaiko sveikatos. Anksti nutraukusios žindymą jos jaučiasi kaltos, kad atėmė iš vaiko naudingų jo sveikatai dalykų, tačiau jų kaltę dažnai numalšina draugai ir artimieji, užtikrinantys, kad „vaikas puikiai užaugs ir gerdamas mišinį“. Galbūt jei jos žinotų, kad žindymas naudingas ne tik vaiko, bet ir jų pačių sveikatai, kai kurios iš jų, susidūrusios su problemomis, nenutrauktų maitinimo krūtimi.
Daugeliui mamų tiesiog nepapasakojama apie teigiamą žindymo poveikį jų sveikatai. Ar dėl nežinojimo, ar dėl mišinių pramonės įtakos, daug medikų nesuteikia motinoms reikalingos informacijos. Laikas tai pakeisti. Paplitus šiai informacijai daug motinų pasirinks žindymą ne tik tam, kad apsaugotų savo kūdikius nuo vaikystės ligų, bet tęs maitinimą krūtimi, kad suteiktų ilgalaikę apsaugą savo vaikų ir savo pačios sveikatai.