Žemaitukų žirgų ištvermės varžybos Kunigaikščių Oginskių pereinamajai taurei laimėti

 

Gegužės 16 dieną (šeštadienį) Noriškių kaime šalia Plungės įvyks vienas įdomiausių šiemet vykdomos programos „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė“ renginių. Čia, vaizdingose Gondingos piliakalnio apylinkėse, vyks žemaitukų žirgų ištvermės varžybos Oginskių taurei laimėti, kurių metu bus galima pasigrožėti ne tik garsios lietuviškos veislės žirgais, bet vienintele lietuviška šunų veisle – lietuvių skalikais. Varžybose planuoja dalyvauti 25 raiteliai iš Telšių, Šilalės, Skuodo, Kauno, Akmenės, Trakų rajonų. Daugiausia raitelių – iš Plungės rajono. Apie 70 procentų dalyvių – tiek žirgų, tiek raitelių – varžybose dalyvaus pirmą kartą. Raitelių amžius nuo 11 iki 53 metų.


Varžybų taurė buvo įsteigta 2007 metais, pažymint ŽAAA (žemaitukų arklių augintojų asociacijos) 10-ies metų jubiliejų. Jos sumanytojas ir įsteigėjas, lietuviškos žirgų veislės entuziastas, Vidmantas Gendvilas, savo ūkyje, eilę metų auginantis ir populiarinantis žemaitukų veislės žirgus.

 2007 ir 2008 metais šios varžybos vyko Klaipėdos r. Rudaičių kaime. Šiemet žemaitukų varžybos vyksta Plungės rajone – tose vietose, kurios tiesiogiai susijusios su kunigaikščių Oginskių gyvenimu ir jų puoselėjamais žemaitukais. Kunigaikščiai Oginskiai – Irenėjus ir jo sūnūs Bogdanas, gyvenęs Rietave, bei Mykolas, gyvenęs Plungėje – įdėjo daug pastangų benykstantiems žemaitukams atgaivinti, populiarinti ir siekti, kad žmonės juos augintų. „Jei su žemaitukais lietuviai laimėjo tiek mūšių, tai negalime leisti jiems išnykti“ – taip sakė Oginskiai. Šiomis varžybomis siekiama: pagerbti kunigaikščių Oginskių atminimą ir jų indėlį atkuriant žemaitukų veislės žirgus; skatinti žemaitukų augintojus; populiarinti žemaitukus Lietuvos gyventojų tarpe.

Varžybų trasos ilgis – 30 km. Labai vaizdina, tačiau gana sudėtinga trasa tęsiasi per Nausodžio ir Šateikių seniūnijas. Raiteliams teks keliauti miško ir laukų keliukais, taip pat – žvyrkeliais, pievomis. Trasa veda tomis vietomis, kuriose pereito amžiaus pradžioje buvodavo kunigaikščiai Oginskiai. Didžioji dalis šių žemių ir priklausė kunigaikščiams. Žymesni trasos objektai: Gondingos HE, Sakelių dvaras, Pakutuvėnai, Gondingos piliakalnis.

Netoli Alksnėnų raiteliai jos pro buvusį Sakelių dvarą. Šio dvaro šeimininkas  Boleslovas Sakelis – geras Oginskio pažįstamas ir bendramintis, vienas iš didžiausių to meto žemaitukų entuziastų. B. Sakelis buvo XIX a. pabaigoje įsteigtos Žemaitukų veisimo draugijos, kurios žirgynas buvo įkurtas Plungėje, vėliau – Rietave,  pirmininkas. Jis – puikus arklių žinovas ir pripažintas visoje Rusijoje arklių ekspertas, pats  auginęs žemaitukus. Šis kaimas – Noriškiai – ir miškas taip pat priklausė Sakeliams.

Trasos pusiaukelė – brasta per Miniją netoli Pakutuvėnų. Sunkiausios trasos vietos – upių perėjimas. Teks 4 kartus kirsti upes – 2 kartus pereiti Babrungą ir 2 kartus Miniją. Pačios gražiausios vietos – Minijos pakrantės ir Gondingos piliakalnis. Viena iš įspūdingiausių trasos vietų – jau „finišo tiesiojoje“ – Noriškių miške  esanti bebrų  užtvanka, kurią įveikiant reikia pastangų ir ramių nervų.

Trasa įveikiama maždaug per 3 val. Pasak renginio organizatoriaus, varžybose dalyvauja faktiškai visi Lietuvoje esantys žemaitukų veislės žirgai, kurie yra parengti ir gali dalyvauti varžybose. V.Gendvilas apgailestavo, kad varžybose negalės dalyvauti jo žirgas, vardu  Kruizas, laimėjęs ištvermės rungtynėse net du metus iš eilės. Tačiau  į trasą ūkininkas išleis kitus 8 savo žirgus su raiteliais.

Kol žirgai įveiks ištvermės trasą, renginio žiūrovai galės dalyvauti Lietuvių skalikų pristatyme-parodoje, kurioje pamatysime apie 20 Plungės rajone auginamų šios veislės medžioklinių šunų.  Dar visai neseniai, kaip ir žemaitukų veislės žirgai, lietuvių skalikų veislė buvo beveik išnykusi.  Ši veislė buvo išvesta iš įvairių vietinių šunų grupių, nuo senų laikų Lietuvoje naudojamų medžioklei. 1974 m. Lietuvoje buvo likę tik 78 į lietuvių skalikus panašūs šunys, didžioji jų dalis buvo auginama Plungės ir Telšių rajonuose. Matyt neatsitiktinai ir šiandien Plungės rajone šių šunų laikoma daugiau nei kur Lietuvoje, o balandžio mėnesį Baisogaloje vykusioje respublikinėje lietuvių skalikų parodoje, daugiausia nugalėtojų buvo taip pat iš šio rajono.

Ūkininkas džiaugiasi, kad organizuojant varžybas jam teko susidurti su labai geranoriškais žmonėmis, didžiuliame darbe padėjusiais kas kuo gali. Bene rimčiausia problema buvo gauti leidimą žirgams joti per privačių savininkų žemes. Tačiau viskas įvyko sėkmingai ir jei dar padės gamta, šį šeštadienį programos „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė“ žiūrovai ir lankytojai galės išvysti gražų ir įspūdingą renginį.

 

RENGINIO DIENOTVARKĖ:

7.30-9 val. – veterinarinis žirgų patikrinimas;

9 val. – startų eilės nustatymas-burtų traukimas;

9.45 val. – varžybų atidarymas;

10 val. – startų pradžia. Žirgai startuoja kas 5 min.;

12 val. – vienintelės nacionalinės šunų veislės – Lietuvių skalikų pristatymas-paroda;

15 val. – planuojamas paskutinių raitelių finišas;

16 val. – apdovanojimai;

17 val. – renginio aptarimas, diskusijos.

 

 

www.infomazeikiai.lt informacija.