Šilumos kaina galės būti perskaičiuojama kas mėnesį
Seimas priėmė Šilumos ir ūkio įstatymo pataisas, pagal kurias šilumos kaina gali būti perskaičiuojama kas mėnesį. „Ir po šio įstatymo priėmimo už šilumą ir karštą vandenį teks mokėti tiek pat“ , – juokavo J. Veselka. Įstatymo pataisas palaikė 97 parlamentarai, 3 balsavo prieš, 7 susilaikė.
Pagal priimtą pataisą šilumos ir karšto vandens tarifai bus sudaromi iš dviejų dalių – kintamosios ir pastoviosios. Pasikeitus kuro, t. y. dujų, kainai šilumos kaina gali būti perskaičiuojama.
„Jeigu kuro kainos nesikeis pusmetį ar ketvirtį, jokio perskaičiavimo nebus. Bet jei pasikeis, bus perskaičiuojama kintamoji kainos dalis, pastovioji bus likusi“, – sakė J. Veselka.
Pasak politiko, kintamoji šilumos kainos dalis sudaro daugiau kaip 60 proc. kainos.
Pagal Lietuvoje galiojantį modelį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina perskaičiuojama kasmet arba dukart per metus, jeigu kuro kainos mažėjo arba didėjo daugiau nei 15 proc.
Nors naujosios įstatymo pataisos įsigalios jau liepą, realiai jos pradės veikti tik kitais metais: turi būti pataisyta ne viena kainų skaičiavimo metodika, vyriausybė turi patvirtinti kainų skaičiavimo principus.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys įsitikinęs, jog naujoji šilumos kainų tvarka praktiškai neveiks.
„Teoriškai viskas tvarkinga, tačiau realiame gyvenime šios pataisos neveiks. Niekas kas mėnesį nesiims reguliuoti kainų. Dabar daroma taip todėl, kad pradėjo mažėti dujų kainos, tačiau nė viena įmonė kas mėnesį nesugebės to padaryti“, – kalbėjo K. Daukšys.
Naująsias įstatymo pataisas ragino palaikyti socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Pasak politikės, įstatymo numatytas kainų skaičiavimas leis jautriau reaguoti į pasikeitusias kuro kainas, tačiau čia pat ji pripažino, jog įstatymo vykdymas priklausys ir nuo Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEK) geros valios.
Socialdemokratas Česlovas Juršėnas irgi sutiko, jog įstatymo pataisos nėra tobulos.
„Manau, kad daugelis Seimo narių sutiks, kad tai yra pažanga, pajudėjome pirmyn. Tai yra gerai, o ateityje galėsime pataisyti“, – abejojančius naująja pataisa ramino Č. Juršėnas.
Įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, jog kaimyninėse valstybėse (Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje) egzistuoja toks šilumos kainų nustatymo modelis, kai pabrangus ar atpigus kurui nedelsiant perskaičiuojama šilumos kaina. Toks modelis turi teigiamos įtakos vartotojui, nes, pabrangus kurui, šilumos kaina kyla ne taip žymiai, ir priešingai – krintant kuro kainoms, vartotojas greičiau pajunta šilumos kainos sumažėjimą.
