Žiniasklaida ir savižudybės
ltNesiliaujantis emocingas įvykių aprašinėjimas ir aptarinėjimas pirmuose dienraščių puslapiuose, detalūs savižudybių būdų aptarinėjimai bei mirties romantizavimas žiniasklaidoje yra labai pavojingi, nes padidina savižudybių epidemijos tikimybę. Sukaupta pakankamai mokslinių įrodymų, kad ypač jautrūs ir pažeidžiami tokiam poveikiui vaikai ir paaugliai.
Žiniasklaidos reikšmė savižudybių prevencijoje neabejotina. Žiniasklaida lengviausiai ir greičiausiai pasiekia visuomenę, informuoja ir padeda susivokti dabartiniame pasaulyje. Tuo pačiu savižudybių atvejus žiniasklaidoje nušviečiantys asmenys turėtų nepamiršti atsakomybės dėl galimo poveikio visuomenei ir imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų sumažintas „užsikrėtimo“ savižudybės idėja pavojus.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, suprasdamas žiniasklaidos atstovų pareigą perteikti aktualią ir teisingą informaciją bei galimybę iškelti svarbias visuomenės problemas, š.m. balandžio 6 d. organizavo žiniasklaidos atstovams seminarą – pasitarimą savižudybių prevencijos klausimais. Pasitarimo metu KMU profilaktinės medicinos katedros docentė dr. Nida Žemaitienė pristatė pranešimą „Savižudybės portreto detalizacija naujienose: poveikis visuomenei” bei pateikė rekomendacijas žurnalistams, kai ruošiama medžiaga šia skaudžia tema.
Psichologai kviečia visus, žiniasklaidoje nušviečiančius savižudybių atvejus, elgtis labai atsakingai, tartis, konsultuotis su specialistais bei vadovautis psichologų sąjungos paruoštais pagrindiniais savižudybės sukeltų krizių valdymo principais:
Lakoniškai konstatuoti įvykusį faktą.
Vengti emocinio sureikšminimo, romantizavimo, šlovinimo.
Detaliai neaprašinėti savižudybės būdo ir priemonių.