Ką turime žinoti apie skalbimo priemones?
Prekybos centrų lentynose, žiniasklaidos reklamose kasdien skelbiama, kokią skalbimo priemonę pirkti, kad drabužis išlaikytų spalvą, švelnumą, kad neliktų dėmių ir pan. Tiesiog stebuklingi dalykai: subėrę į skalbyklę tam tikrą įvairiausių cheminių medžiagų kiekį skalbinius išimsime nuostabiai švarius. Ar iš tiesų? Ar, ėmęsi drabužių, patalynės, kitų namų apyvokos daiktų „švarinimo“, jausimės švaresni? O kaip dėl saugumo?
Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė sako, kad būtina skaityti etiketes, kuriose nurodyta, kokių medžiagų yra skalbimo priemonėje, kokia šių medžiagų paskirtis ir kodėl jos yra pavojingos.
Paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM) – tai svarbiausia skalbiklio dalis, padedanti nuo audinio atskirti nešvarumus. Gali būti katijoninės (dažniausia sulfatai) ir anijoninės (sulfonatai, chloridai), alkilfenoletoksilatai. Nuo šių medžiagų dalies skalbimo priemonėje priklauso, kiek skalbinių galima išskalbti.
Fosfatai, fosforo junginiai, polikarboksilatai, zeolitai minkština vandenį, tačiau veikia ir kaip alergenai. Naudojant skalbimo priemones, kuriose gausu fosfatų, jie su nuotekomis patenka į vandens telkinius. „Per didelis šių medžiagų kiekis vandenyje skatina vandens augalų ir dumblių augimą. Jie vėliau žūva, o juos skaidančios bakterijos sunaudoja daug deguonies, atsiranda nemalonus kvapas, užauga vandens telkiniai, ima dusti žuvys, į gilesnius vandens sluoksnius nepatenka šviesa“, – sako Laura Stančė.
Chloro junginiai, vandenilio peroksidas, karbonatai, perboratai balina audinį. Jie taip pat yra alergenai. Šios medžiagos toksiškos ir gali sukelti vėžines ligas, reprodukcinius sutrikimus (moterų nevaisingumą) ar kitaip pakenkti organizmui (silpnina imunitetą, pažeidžia nervų sistemą, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia inkstus ir kepenis). Reaguodami su kitomis medžiagomis gali sudaryti nuodingus junginius.
„Dažniausiai skalbimo priemonėse naudojamas chloro junginys yra natrio hipochloritas. Patekęs į aplinką jungiasi su kitomis medžiagomis ir sudaro labai patvarius junginius, kurie nesuyra šimtus metų ir migruoja aplinkoje patekdami į orą, vandenį, augalus, gyvūnus, o per maistą – ir į žmogaus organizmą“, – pasakoja ekspertė.
Štai tik keli svarbiausi ekspertės pateikti pavyzdžiai:
fermentai, enzimai – padeda pašalinti nešvarumus;
chloroformas, benzilacetatas, pentanas – minkština audinį;
optiniai balikliai – molekulės, kurios skalbimo metu nusėda ant audinio ir paryškina šviesių spalvų audinius. Alergenai;
kvapiosios medžiagos – suteikia kvapą. Alergenai. Šios medžiagos yra toksiškos ir gali sukelti vėžinius, reprodukcinius susirgimus ar kitaip pakenkti organizmui;
spalviniai pigmentai – spalvą atstatantys priedai. Alergenai;
natrio sulfatai, vanduo – skalbiklio užpildai, padedantys išlaikyti formą.
kondicionieriai, minkštikliai – minkština audinius, suteikia jiems purumo. Šios medžiagos yra toksiškos ir gali sukelti vėžį, reprodukcinius sutrikimus ar kitaip pakenkti organizmui;
kiti priedai: aktyvatoriai (EDTA, NTA), standikliai, konservuojančios medžiagos. Šios medžiagos yra toksiškos ir gali sukelti vėžį, reprodukcinius sutrikimus ar kitaip pakenkti organizmui.
Lauros Stančės teigimu, dauguma skalbimo priemonių sudedamųjų dalių nesuskyla aplinkoje iki paprastų jai nepavojingų medžiagų. Kuo veiksmingesnė priemonė, tuo ji agresyvesnė, tuo atsargiau ir atsakingiau ją reikia naudoti!
„Skalbimo priemonės gali sukelti alergiją – ūmią slogą, akių ar odos perštėjimą, paraudimą, išbėrimus, kontaktinį alerginį dermatitą, – sako L. Stančė. – Po skalbimo drabužiuose likusios priemonės dirgina odą ir gleivinę, ypač jei gausiai prakaituojama (tuomet medžiagos nusėda ant drėgnos odos ir ją stipriai alergizuoja). Velkantis tokius drabužius mažos dulkelės gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos sudirginti.“
Pasak specialistės, skalbimo priemonės efektyviai pašalina visas dėmes, tačiau kartu „pasiima“ ir apsauginę plėvelę nuo mūsų odos. Todėl oda sausėja, skeldėja, parausta, peršti. Į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairūs mikroorganizmai. Todėl skalbiant rankomis nepatartina naudoti skalbimo miltelių, skirtų automatinėms skalbyklėms.
Svarbu skalbimo miltelius laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, nes patraukli pakuotė, spalva ir kvapas gali paskatinti šių priemonių paragauti.
„Siūlau rinktis ekoženklu (Gėlė, Gulbė, Mėlynasis angelas) paženklintas priemones“, – sako Laura Stančė. Pasak specialistės patikimi ekoženklai garantuoja, kad produktuose:
nėra žmogui ir aplinkai labai pavojingų medžiagų;
juose mažiau priedų, daugiau aktyviųjų medžiagų, tad efektyviam skalbimui pakanka mažesnio skalbimo priemonės kiekio;
pakuotė pagaminta iš aplinkai palankesnių arba perdirbtų medžiagų;
ribojami fosforo junginiai;
naudojamos tik lengvai aplinkoje skylančios PAM;
odą ir kvėpavimo takus erzinančių medžiagų negali būti daugiau nei 0,1 proc.;
visi naudojami kvapai parenkami atsakingai, tai nebus pavojingos medžiagos.
Renkantis ekoženklu nepažymėtą priemonę L. Stančė pataria atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
kad priemonėje būtų kuo mažiau nebūtinų priedų – kvapų, minkštiklių, baliklių, dažų ir pan.;
fosfatų kiekis neturėtų viršyti 5 proc.;
kad būtų kuo didesnė biodegradacija (90 – 95 proc.) – dažniausiai gamintojas tuo giriasi ant pakuotės;
kad nebūtų chloro junginių;
rinkitės koncentruotą priemonę.
Atsargiai reikėtų vertinti nežinomų gamintojų skalbimo priemones, kurios skirtos specialiai vaikams – verta patikrinti, ar tikrai skalbiklis atitinka jau minėtus kriterijus.
„Skalbdami atidžiai parinkite skalbimo miltelių kiekį – kuo daugiau įpilsite, tuo daugiau liks audinyje. Norėdami visiškai pašalinti skalbimo miltelius iš audinio jį turėtume skalauti ne mažiau nei 16 kartų!“, – pataria ekspertė.
Kadangi skalbimo milteliai dulka, patekę ant odos gali sukelti alergiją, todėl verta rinktis skystas skalbimo priemones. Dar viena alternatyva – skalbimas ūkiniu muilu: šiuo metu rinkoje yra vietinio gamintojo ūkinio muilo drožlių, kuriomis galima skalbti ir automatinėse skalbyklėse. Ši priemonė ne tokia kenksminga aplinkai.
{alfa2}