Lietuvos demografinė padėtis

Gimstamumas gerokai padidėjo. 2008 m. gimė 35,3 tūkst. kūdikių – beveik 3 tūkst. daugiau negu 2007 m. Dvylika metų mažėjęs, 2003–2005 m. gimstamumas stabilizavosi ir paskutiniuosius trejus metus didėjo. 2006 m. 1000 gyventojų teko 9,2 gimusiojo, 2007 m. – 9,6, o 2008 m. – 10,5. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2008 m. buvo 1,48 (2007 m. – 1,35). Tačiau ir padidėjęs gimstamumo lygis kol kas neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. 

Gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2008 m. vidutinis pirmą kartą gimdančių gimdyvių amžius buvo 25, 2000 m. – 24 metai. Daugiau nei trečdalis vaikų gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams. Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2008 m. Europos Sąjungoje 1000 gyventojų teko 10,8 gimusiojo (2007 m. – 10,6), daugiausia – Airijoje (18,1), Jungtinėje Karalystėje (13,0) ir Prancūzijoje (12,9), mažiausia – Vokietijoje (8,3), Austrijoje, Maltoje (po 9,2) ir Bulgarijoje (9,4).

Mirtingumas sumažėjo. 2008 mirė 43,8 tūkst. žmonių (1,8 tūkst. mažiau negu 2007 m.). 2007 m. mirtingumas buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 1950 m. – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo, 2008 m. šis rodiklis sumažėjo iki 13,1 mirusiojo. 2008 m. Lietuvoje mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų 1,4 karto viršijo Europos Sąjungos vidurkį (9,7), bet buvo mažesnis negu Bulgarijoje (14,2) ir Latvijoje (14,0).

Pernai mirė 173 vaikai iki vienų metų amžiaus, tai 17 kūdikių mažiau negu 2007 m. Kūdikių mirtingumas (mirusių vaikų iki vienų metų skaičius, tenkantis 1000 gyvų gimusių vaikų) sumažėjo nuo 5,9 2007 m. iki 4,9 2008 m.

Vyrų ir moterų mirtingumo skirtumą tiksliausiai parodo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. 2007 m. vyrų vidutinė tikėtina trukmė buvo 64,9, moterų – 77,2 metų. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 12,3 metų trumpesnė nei moterų. Lietuvos vyrai ir moterys gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje, ilgiausiai iš Europos Sąjungos valstybių narių gyvena Švedijos vyrai ir moterys (2007 m. – atitinkamai 78,9 ir 84,4 metų).

2008 m. daugiau kaip pusė (54%) visų mirusių asmenų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, 18,8 procento – nuo piktybinių navikų, 10,9 procento – dėl išorinių priežasčių. Didžiausią išorinių mirties priežasčių dalį sudarė savižudybės – 23,3 procento, žūtys transporto įvykių metu – 12,7, atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu – 9,4, atsitiktiniai paskendimai – 6,6, nužudymai – 5,1 procento. 2008 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 652 žmonėmis mažiau negu 2007 m., dėl išorinių mirties priežasčių – 468, nuo kvėpavimo ir virškinimo sistemos ligų – atitinkamai 287 ir 183. Sumažėjo ir žuvusiųjų transporto įvykiuose – nuo 877 2007 m. iki 605 2008 m. Tačiau 2008 m. nusižudė 88 žmonėmis daugiau nei 2007 m.

Informacija paruosta pagal www.stat.gov.lt