Vyriausybės planas: ekonomikai gaivinti – 5,5 mlrd. Lt

www.alfa.lt

Šiandien vyriausybė turėtų paviešinti Ekonomikos skatinimo plano projektą, kuris, suderinus jį su verslu ir gavus bankininkų pritarimą, būtų perduodamas įgyvendinti toliau. Plane įrašyta, kad tikimasi verslui paskirti iki 5,5–5,7 mlrd. litų. Iš jų iki 2,4–2,6 mlrd. litų planui numatyta gauti iš Lietuvos komercinių bankų, nors su bankais dėl to dar nesitarta.

 

Planuojama, kad šis valdininkų parengtas plano projektas dar bus derinamas su verslininkais ir bankininkais bei koreguojamas pagal šių pasiūlymus. Vyriausybė planą rengti kiek atsilieka: premjeras Andrius Kubilius sausį žadėjo, jog planas verslui susipažinti bus pateiktas praėjusios savaitės penktadienį.
Šį planą vyriausybė, suderinusi su verslininkais, turėtų tvirtinti vasario 23 d. jis taps vyriausybės veiksmų planu.
Nemaža dalis plano projekto deklaracijų yra ne pasižadėjimai ką nors padaryti, o tik deklaracijos, kad vyriausybė pagal galimybes sieks vienokio ar kitokio tikslo. Pvz., tokia abstrakti kalba vartojama kalbant apie numatomą finansinę Lietuvos komercinių bankų paramą šiam projektui.
Verslui paskolų tikimasi skirti 1,7–1,9 mlrd. litų, jie būtų duodami nuo gegužės–birželio. Tačiau 100 mln. litų žadama pradėti skirstyti jau kovą–balandį.
Daugiabučiams ir visuomeniniams namams renovuoti įrašyta skirti 3,8 mlrd. litų, pinigai būtų išleisti per šiuos ir kitus metus.
Be to, žadama pasiekti, kad šįmet būtų išleista iš viso 5 mlrd. litų Europos Sąjungos paramos bei pasirašyta paramos sutarčių dar 4 mlrd. litų gauti.
Kūrėjai yra sumanę, kad šis planas teigiamos įtakos turės vien jį paskelbus – esą verslas aiškiai žinos vyriausybės planus ir galės pagal tai susidėlioti savo veiklą.
Nors labai didelė įtaka fondų valdymui yra numatoma iš komercinių bankų (tikimasi, kad jie prisidės 30–50 proc. prie investicijų programos ir 70 proc. prie daugiabučių namų renovavimo programos), bet, Alfa.lt žiniomis, šis planas su Lietuvos komerciniais bankais, kaip ir su kitais verslininkas, derintas dar nebuvo.
Yra manančių, jog nesutarimų gali iškilti ir valdančiosios koalicijos viduje, daugiausia dėl to, kurių ministerijų skirstomi pinigai bus perduoti ekonomikai gaivinti.
Tuo tarpu problemų gauti Europos investicinio banko paramą šiuo metu nenumatoma.
Paskolos – visų pirma eksportuojantiems
Numatoma, kad pinigai verslui bus skirstomi per du fondus, pavadintus „Jeremie“ ir „Jessica“. Aiškinama, jog taip bus paprasčiau naudoti Europos paramos pinigus: pervedus į fondą jie laikomi tinkamai išleistais, tad daugiau biurokratijos nebereikia.
Paskolas verslui išdavinėsiančiame fonde, kuris vadinasi „Jeremie“, valstybė planuoja surinkti apie 1,7–1,9 mlrd. litų.
Planuojama, kad šis fondas nuo šių metų gegužės–birželio teiks paskolas įmonėms. Prioritetą gauti pinigus turės eksportuojančios įmonės, joms turėtų atitekti ne mažiau kaip 25 proc. sukauptų pinigų.
Numatoma, jog fondo lėšos bus išduodamos per bankus, sutarus, kad šie atlaidžiau žiūrėtų į įmonių rizikingumą bei nenustatytų netinkamai didelių palūkanų. Paskolos būtų teikiamos tiek apyvartinėms lėšoms, tiek investicijoms. Šiuo metu apyvartinėms lėšoms bankai praktiškai nebeskolina, taip pat labai sunku gauti paskolų ilgalaikėms investicijoms.
Plane numatyta, jog fondas „Jeremie“ bus suburtas iš 1 mlrd. litų bus Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Ūkio ministerijos prižiūrimos dalies), taip pat iš 0,3 mlrd. litų Europos investicijų banko paskolos. Kad šias lėšas kauptų, reikės koreguoti šių metų biudžetą.
Taip pat tikimasi, kad dar 400–600 mln. litų pridės komerciniai bankai. Kad galėtų prisidėti smulkieji bankai, vyriausybė net ketina garantuoti 10–15 proc. jų paskolų iš Europos investicijų banko, kad šie smulkūs bankai galėtų išdavinėti paskolas verslui ir gyventojams, jiems patiems reikia pasiskolinti lėšų. O patys jie to daryti esą negali, nes jų reitingai per prasti.
Be to, vyriausybė žada pasiekti, kad kovą–balandį per jos įmonę „Invega“ būtų pradėtos išduoti iki 175 tūkst. litų dydžio paskolos, tam būtų skirta 100 mln. litų.
Šiltins ir daugiabučius, ir darželius
Namams šiltinti vyriausybė tikisi paskirti apie 3,8 mlrd. litų, kurie būtų išleisti per 2009–2010 metus.
Tarp to viešiesiems pastatams (t. y. mokykloms, ligoninėms ir pan.) tektų 0,8 mlrd. litų, visi iš ES struktūrinių fondų.
O daugiabučiams atnaujinti numatomi 3 mlrd. litų, daugiausia iš bankų – norima, kad pastarieji paskoloms paskirtų 2 mlrd. litų. Likęs vyriausybės milijardas būtų sukauptas iš Europos struktūrinių fondų (0,2 mlrd. litų), Europos regiono plėtros fondo (0,5 mlrd. litų) bei Europos investicijų banko paskolos (0,3 mlrd. litų).
Kad šie pinigai būtų gauti, reikės Europos Komisijos sprendimų dėl Europos regiono plėtros fondo, taip pat reikės apsispręsti, kurių Europos paramos fondų pinigai bus perduodami statybininkams.
Iš Europos – pinigai, o prekės – į Kaukazą ir Vidurio Rytus
Taip pat užsibrėžiamas tikslas greitinti Europos Sąjungos paramos perdavimą – per 2009 metus pasirašyta daugiau nei 700 sutarčių gauti paramą, kurių bendra vertė viršytų 9 mlrd. litų. Tarp jų iki šių metų pabaigos užsibrėžta išmokėti 5 mlrd. litų.
Paramai greitinti vėlgi žadama ieškoti būdų gauti pinigų iš bankų. Taip pat žadama supaprastinti paramos išdavimo sąlygas, pvz., fondai tiesiogiai apmokės projektų vykdytojų sąskaitas (šiuo metu sąskaitas jie apmoka patys, vėliau pinigus atgauna iš Europos fondų).
Plane taip pat žadamas aktyvus darbas skatinti Lietuvos eksportą bei pritraukti investuotojų. Šįmet tam pasižadama išleisti 100 mln. litų. Bus stengiamasi nutiesti raudonus kilimus Lietuvon konkretiems stambiems investuotojams. Prioritetinėmis Lietuvos eksporto rinkomis taps Pietų Kaukazas, Vidurio Azija, Šiaurės Afrika, taip pat Skandinavija ir aplinkinės šalys. Eksportuojantiems į rizikingas šalis veiklai bus suteikiamas draudimas.
Lengviau leis atleisti darbuotojus
Į paramos paketą yra įtraukiamas ir pažadas gerinti sąlygas verslui, vadinamoji Saulėtekio programa, kurios įgyvendinimo komisijai vadovaus ūkio ministras Dainius Kreivys. Ji žada nagrinėti verslo aplinką, ieškoti būdų jai gerinti, o radusi – teikti juos tvirtinti vyriausybei.
Tarp pažadų yra ir lengvinti įmonių steigimą bei teikti kreditus pradedantiems verslininkams, parengti teisės aktus žmonių bankrotui įteisinti.
Nežinia, kiek teigiamai Lietuvos komerciniai bankai, kurių finansinė parama planui yra būtina, įvertins planus leisti žmonėms bankrutuoti. Iki šiol jie tokią galimybę vertino ypač skeptiškai.
Taip pat plane žadama siekti lengvinti darbo santykius, t. y. sudaryti sąlygas dirbti ilgesnę ar trumpesnę darbo savaitę, palengvinti darbuotojų atleidimą ar paleidimą nemokamų atostogų.
Taip pat žadama nebeišieškoti mokesčių drakoniškais būdais, supaprastinti teritorijų planavimą, peržiūrėti monopolijų priežiūrą, sumažinti įvairių valstybės administracines prievoles verslui.
Galų gale pasižadama supaprastinti ir skaidrinti viešųjų pirkimų tvarką.