Įsisiurbia per valandą, susargdina net ir po mėnesio

Įkandus erkei nereikėtų iškart pulti į laboratoriją tirti kraujo. Pirmas savaites reikia stebėti galimus Laimo ligos ar erkinio encefalito simptomus, o kilus įtarimų nedelsiant kreiptis į medikus.

Kad ir kiek būtų kalbama apie erkių keliamą pavojų ir būdus jo išvengti, šių mažų kraugerių platinamomis ligomis užsikrečia vis daugiau žmonių.

Kai šilta ir drėgna, erkės ypač aktyvios ir gyvybingos. Jos gyvena nuo 2 iki 4 metų ir pereina kelis vystymosi etapus: kiaušinėlio, lervos, nimfos ir suaugusios erkės. Iš kiaušinėlio išsiritusi lerva būna vos 0,6 mm dydžio, vos matoma plika akimi.

 

Nimfa yra dvigubai didesnė. Lytiškai subrendusi patelė dar padvigubėja ir gali būti net pusės centimetro dydžio, o prisisiurbusi kraujo ji gali padidėti iki viso centimetro. Būtent lervos arba nimfos infekuoja žmogų, rečiau – suaugusių erkių patelės. Patinai maitinasi trumpai ir negausiai arba visai nesimaitina.

 

Manoma, kad bemaž pusė žmonių, kuriems įsisiurbė erkė, jos nė nepastebi, vėliau nebent susiduria su ligos simptomais. Kai kurie, besibaimindami sunkių ligų, netgi persistengia.

 

Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius Arvydas Ambrozaitis patvirtina, kad sergančiųjų Laimo liga daugėja visoje Lietuvoje. Pirmasis jos požymis – praėjus 7–10 dienų po erkės įkandimo gali atsirasti vadinamoji migruojanti raudonė.

 

„Tuo metu, kai yra raudonė, serologiniai tyrimai nieko neduoda. Diagnozuoti Laimo ligai užtenka to, kad atsiranda raudonė. Pradinėje gydymo stadijoje pakanka gydymo antibiotikais 3–4 savaites. Tuomet 100 proc. aišku, kad pasveiksite. Kadangi ne visi ligoniai pastebi paraudimą arba jis visai neatsiranda, tačiau juntami kiti simptomai, tuomet galima nustatyti ligą pasitelkus serologinius tyrimus“, – dėstė profesorius.

 

Pasak A.Ambrozaičio, serologiniai tyrimai gali duoti tikslius rezultatus praėjus maždaug mėnesiui po įkandimo. Ilgai negydant Laimo ligos gali atsirasti sąnarių, širdies ir kitų organų bei sistemų pakitimų.

 

Laimo ligos simptomai labai įvairūs. Pradinėje ligos stadijoje be paraudimo gali pasireikšti karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas.

 

„Tokiu atveju reikia ne kraujo tyrimus daryti, o eiti pas gydytoją ir prašyti, kad paskirtų gydymą. Ankstyvoje stadijoje dažnai antikūnai dar nespėja atsirasti, todėl neverta eikvoti pinigų tyrimams“, – kartojo medikas.

 

Laboratorinių tyrimų, pasak jo, nepatariama daryti ir tuoj po taikyto gydymo, reikėtų palaukti dar apie mėnesį.

 

„Kai kurie medikai skiria vieną gydymo kursą antibiotikais, daro laboratorinius tyrimus, radę antikūnų vėl skiria dar vieną gydymo kursą. Tokiu atveju gydo antikūnus, o ne ligonį“, – kolegų klaidas komentavo profesorius.

 

Teigiama, kad gydymą antibiotikais nutraukus per anksti, gali išsivystyti atsparesnės bakterijų rūšys, dar labiau žalojančios smegenis ir visą organizmą.

 

„Tinkamai gydant nuo Laimo ligos pasveikstama, išskyrus paskutinę stadiją, tai yra, kai gydyti pradedama per vėlai ar visai negydoma. Tuomet išsivysto lėtinė Laimo liga. Pakitimai yra tokie, kad ir išnaikinus bakteriją ligonis visiškai nepasveiksta. Tiesa, kai kurie žmonės ir savaime pasveiksta nuo šios ligos“, – pridūrė pašnekovas.

 

Kuo ankstyvesnio Laimo ligos gydymo esmė – sunaikinti sukėlėją, kol jis yra odoje, kol nepateko į kraują. Kai bakterijos patenka į kraują, paplinta po visą organizmą ir nežinia, kokį organą gali pasirinkti. Tuomet gydyti sudėtingiau.

 

„Pavyzdžiui, Amerikoje iškart po erkės įkandimo siūloma profilaktiškai suvartoti antibiotikų vienkartinę dozę. Pas mus manoma, kad šis būdas nėra tinkamas, žmonės gali pradėti piktnaudžiauti vaistais“, – pasakojo A.Ambrozaitis.

 

Be Laimo ligos, erkė gali užkrėsti ir erkiniu encefalitu. Praėjus maždaug dviem savaitėms po įkandimo pasireiškia vadinamojo vasaros gripo požymiai: karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po to temperatūra krenta, viskas, rodos, susitvarko.

 

Po to trečdaliui ligonių pasireiškia antras karščiavimo periodas. A.Ambrozaičio aiškinimu, tai rodo, kas virusas pateko į kraują ir smegenis. Pradeda skaudėti galvą, trinka koordinacija, darosi sunku vaikščioti ar kalbėti, kartais paralyžiuojama kuri nors kūno dalis. Tai gali trukti gana ilgai. Vieni žmones serga sunkesnėmis, kiti – lengvesnėmis erkinio encefalito formomis.

 

Kartais persirgę šia liga žmonės lieka neįgalūs, o 40 proc. pasveikusiųjų dar kurį laiką pasireiškia liekamieji reiškiniai: atminties, koordinacijos problemos, galvos skausmai. Apsaugoti nuo erkinio encefalito gali vakcina.

 

„Lietuva yra endeminė zona, kurioje ši liga yra ypač paplitusi, todėl reikia skiepytis. Žmonės to nesupranta, galvoja, kad jie nesusirgs, susirgę gailisi, kad nepasiskiepijo“, – dėstė profesorius.

 

Erkinis encefalitas – negydoma liga, nėra vaisto, kuris įveiktų virusą. Maždaug 1 proc. ligonių miršta.

 

{diena2}