Žemdirbiams „Sodra“ šoko nesukels
Socialinis draudimas dar kelia klausimų ne tik žemės ūkio, bet ir „Sodros“ darbuotojams. Nuo šių metų įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, gerokai išsiplėtė asmenų, draudžiamų privalomuoju socialiniu draudimu, ratas. Į jį patenka ir ūkininkai.
Nuo šių metų įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, gerokai išsiplėtė asmenų, draudžiamų privalomuoju socialiniu draudimu, ratas. Į jį patenka ir ūkininkai. Apie tai VL žurnalistė Irma Dubovičienė kalbasi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Mindaugu MIKAILA.
Kaip praktiškai įsisuks privalomojo socialinio draudimo mechanizmas?
Mechanizmai kaip ir aiškūs, bet nuolat tobulinami. Tai nauja sritis. Reikia seminarų, literatūros. Detalės pamažu aiškėja, todėl galėsime ir žmonėms tiksliau paaiškinti. Privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami tik tie ūkininkai ir jų partneriai (įregistruoti Ūkininkų ūkių registre), kurių žemės ūkio valdos (įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre) ekonominis dydis yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai (EDV). Duomenis apie tokius ūkininkus ir jų partnerius „Sodrai“ teiks Valstybinė mokesčių inspekcija. Patys ūkininkai, norėdami sužinoti savo žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą EDV, turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba į rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių, ar į artimiausią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biurą. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Mėnesio socialinio draudimo įmokos avansu apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pačių ūkininkų pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga (MMA) ir ne didesnės nei Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamosios pajamos per mėnesį. Ūkininkams ir jų partneriams 2009 metams nustatytas 8 proc. dydžio socialinio draudimo įmokos tarifas. Šiuo metu MMA lygi 800 Lt, tad minimalus socialinio draudimo įmokos dydis – 64 Lt per mėnesį arba 192 Lt per ketvirtį. Vieno mėnesio einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis šiuo metu yra 1488 Lt, tad maksimalus socialinio draudimo įmokos dydis – 119,04 Lt per mėnesį arba 357,12 Lt per ketvirtį. Jeigu ūkininkas mokėjo įmokas nuo MMA, tačiau, pasibaigus mokestiniams metams, deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai didesnę nei 12 MMA mokestinių metų pajamų sumą, jis privalės sumokėti skirtumą nuo avansu sumokėtos ir mokėtinos įmokų sumos. Pavyzdžiui, ūkininkas per 2009 metus nuo 12 MMA sumos (9600 Lt) sumokėjo 768 Lt socialinio draudimo įmokų. Tarkime, jis deklaravo, kad 2009 metais gavo 15 tūkst. Lt pajamų. Vadinasi, iki 2010 metų gegužės 1 dienos jis turės sumokėti socialinio draudimo įmokų skirtumą (15 tūkst. x 8 proc.) – 768 = 432 Lt. Tarkime, ūkininkas deklaravo, kad 2009 metais gavo 25 tūkst. Lt pajamų. Vadinasi, iki 2010 metų gegužės 1 dienos jis turės sumokėti socialinio draudimo įmokų skirtumą nuo sumos ne didesnės nei 17 tūkst. 856 Lt, tai yra (17 856 x 8 proc.) – 768 = 660,48 Lt.
Ar galima tartis dėl kitokio įmokų mokėjimo grafiko?
Ne. Įmokų mokėjimo prievolė ir terminai nustatyti įstatymiškai. Be to, mes dirbame ne su kalkuliatoriais, o su programine įranga. Įstatymo nustatytą dieną nesumokėjus, kitą dieną programa pradeda skaičiuoti delspinigius. Kitas dalykas: kai kada delspinigiai (ne skola) gali būti nurašomi – tokį sprendimą gali priimti „Sodros“ valdyba (kai delspinigių suma nesiekia 100 tūkst. Lt) ar taryba (kai suma viršija 100 tūkst. Lt). Tačiau rizikuoti, atidėliojant įmokų mokėjimą, nerekomenduoju. Yra ir kiti įstatymo numatyti būdai – priverstinis skolų išieškojimas, pirmiausia, per bankų sąskaitas. Pamatys Nacionalinė mokėjimo agentūra, kad esi skolingas, ir negausi europinių išmokų. Todėl rekomenduojame laiku sumokėti nustatytas įmokas.
Kaip bus elgiamasi, kai asmuo yra sudaręs sutartį su privačiu pensijų kaupimo fondu?
Įsipareigojimus „Sodrai“ jis gali tęsti – pereinamuoju laikotarpiu pirmaisiais metais į jo sąskaitą atskaitysime ir pervesime 1 proc. Kol sutartis nesudaryta, pinigai nebus pervesti. Tačiau drausdamasis pas mus žmogus įgyja teisę pradėti kaupimą pensijų fonduose.
Kai kurie ūkininkai yra jau priešpensinio amžiaus. Ar racionalu vis tiek pradėti mokėti įmokas?
Socialiniam draudimui amžius dabar neturi reikšmės. Socialinio draudimo įmokas privalės mokėti visi ūkininkai ir jų partneriai, kurių žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis yra lygus arba didesnis nei 4 EDV, neatsižvelgiant į ūkininko amžių. Kita vertus, garbaus amžiaus asmuo įgyja privilegiją. Jam didėja kažkada nutrūkęs draudimo stažas ir už kiekvienus papildomus metus skaičiuojama 3 proc. bazinės pensijos. Taigi nauda auga. Jaunesniems ūkininkams, aišku, kitaip. Minimalus draudimo stažas – 15 metų, būtinasis – 30 metų.
Vadinasi, kol kas neaišku, nei kiek tiksliai ūkininkų bus socialiai draudžiami, nei kiek jie papildys „Sodros“ biudžetą?
Taip. Pirmiausia turime gauti duomenis. Įmokų mokėjimo terminas – balandžio 15 d. Manau, iki to laiko duomenys bus sureguliuoti. Jei iškils kokių nors kliūčių, aišku, delspinigių skaičiavimas bus sustabdytas. Nesirengiame mosuoti lazda, bet negali būti ir netvarkos.
Atrodo, kad socialiai apdraustų ūkininkų gyvenimas turėtų tapti paprastesnis. Vis dėlto naujoji tvarka jų pačių kol kas nedžiugina.
Kada žmogus būna nepatenkintas? Kai trūksta aiškumo. Iš pradžių atsiliepimai apie privalomąjį socialinį draudimą buvo emocingi, neva „Sodrai“ reikia pinigų. „Sodra“ surinktų pinigų niekur neišveža, bet per savo klientus dar ir skatina vidaus ūkį, ekonomiką. Mūsų klientai – visi šalies gyventojai: tiek draudėjai – darbdaviai, tiek ir apdraustieji. Ūkininkas gali būti ir draudėjas (savo samdiniams), o dabar – ir apdraustasis (draudžiantis save) ar išmokų gavėjas: pensininkas, žmogus su negalia, kūdikį auginanti motina. Iš kur išmokoms atsiranda pinigai, iš kur – vaistų kompensavimui, poliklinikoms, ligoninėms? Mūsų pareiga – išaiškinti, kam tie pinigai. Atkurti pasitikėjimą. Tai ilgas, sudėtingas darbas.
Numatyta įmokas didinti pamažu, per trejus metus. Ar tai padės išvengti šoko?
Taip, galutinė numatyta įmoka atrodo nemaža – 28,5 proc. Tačiau ji skaičiuojama ne nuo visų pajamų, o nuo apmokestinamųjų. Taigi pradedame nuo mažesnės įmokos, tačiau bendrasis socialinio draudimo stažas eina nuo pirmosios įmokos sumokėjimo momento. Tai atitinkamai atsis pindi ir draudžiamosiose pajamose. Įmokas mokant nuo trečdalio draudžiamųjų pajamų, atitinkamai skaičiuojamas ir stažas.
Pradėjus socialiai drausti naujas gyventojų grupes, pamažu artėjame prie europinių normų?
Prie draudimo schemų. Kol priartėsime prie normų, dar reikės gerokai pasistengti. Dažnai manęs klausia: kada pas mus pensijos bus kaip Europoje – 60–65 proc. darbo užmokesčio? Ten, kur tokio dydžio pensijos, nuo jų mokami pajamų mokesčiai. Pas mus pensijos neapmokestinamos. Kita vertus, jeigu asmuo turi darbo pajamas ir nori apskaičiuoti neapmokestinamųjų pajamų dydį, turi įvertinti visas kitas pajamas – turto nuomos, pardavimo. Viską susumavus metų pabaigoje gali persiskaičiuoti neapmokestinamųjų pajamų dydis visiems praėjusiems metams – tai Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencija.
Dėl socialinio draudimo naujovių galima teira
utis „Sodros“ teritoriniuose skyriuose, telefonu 8700 70080. Informacija išsamiai pateikiama interneto svetainėje www.sodra.lt (išaiškinimai susieti su Mokesčių inspekcijos komentarais). „Sodra“ taip pat kviečia bendradarbiauti Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės ūkio rūmų specialistus ir kitas arčiau žemdirbių esančias struktūras.