Žemaitiškai kalbėti ryžtasi ne visi politikai

www.vtv.lt

Žemaitiškai per posėdžius kalbėti nusprendę Skuodo rajono savivaldybės tarybos nariai pripažįsta, kad laikytis reglamento nėra lengva.
Per posėdžius kalbėti žemaitiškai tarybos nariai nusprendė prieš pusantrų metų.
„Norėjom parodyti, kad mūsų žemaičių tarmė yra labai graži, o vaikai jau ją netgi primiršta truputėlį. Skuodo rajone mes kalbam žemaitiškai, mes dainuojam žemaitiškai, mes vaidinam žemaitiškai“, – sakė Skuodo rajono meras Stasys Vainoras.

Žemaitiškai klausimą pristatantis tarybos narys turi pasirūpinti vertėju. Tačiau tvarka nėra griežta – nemokantiems  leidžiama kalbėti ir kita tarme.

Vis dėlto politikai pripažįsta, kad žemaitiškai per posėdžius kalba nedaugelis.

„Gal žmonių kuklumas, gal varžosi viešai kalbėti. Nors tarpusavyje visi kalba žemaitiškai, taryboje tai dažniausiai daro keturi nariai. Visi kiti taip sunkiai kalba, bet čia yra ilgalaikis procesas. Aš manau ,kad su laiku tas procesas išsirutulios“, – sakė tarybos narys Alvydas Sėdžius.

„Kas kaip nori, tas taip rokuojas. Mes labai džiaugiamės, kad visi kiti rokuojas savo tarmėm ir linkim visom tarybom šnekėti to regiono kalba“, – sakė rajono meras.

Patys Skuodo rajono gyventojai teigia tokiam tarybos narių sumanymui neprieštaraujantys.

„Jeigu žmonės pageidauja savo kalbą išgirst, čia nieko blogo. Įstatymams nenusižengiama“, – sakė viena skuodiškė.

Kalbas, kad žemaičiai neva nori atsiskirti nuo Lietuvos, Skuodo politikai vadina nesąmonėmis.Tuo labiau, kad visa dokumentacija ir toliau tvarkoma bendrine kalba. O kalbėdami žemaitiškai esą tik skatina kultūrinio paveldo išsaugojimą.