Nedarbas šalyje perkopė prognozuotus procentus

 

Statistikos departamentas praneša, kad gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį šalyje buvo 223 tūkst. bedarbių, o nedarbo lygis sudarė 13,6 procento. Nors bedarbių skaičius ir nedarbo lygis tebedidėjo, tačiau jau kiek lėčiau. Per antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis išaugo 1,7 procentinio punkto, per pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2008 m. ketvirčiu, jis buvo padidėjęs 1,5 karto.

Didžiąją bedarbių dalį antrąjį 2009 m. ketvirtį sudarė asmenys, nedirbę trumpiau nei 6 mėn. Tokių asmenų buvo 127 tūkst., arba 57 procentai visų bedarbių. Ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau, antrąjį 2009 m. ketvirtį skaičius išaugo iki 46 tūkst. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį tokių bedarbių buvo 38 tūkst. Abu šių metų ketvirčius ilgalaikiai bedarbiai sudarė penktadalį visų bedarbių.

 

Nedarbo didėjimui įtakos turėjo besitęsiantis ekonomikos nuosmukis ir sparčiai mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius.

Vyrų nedarbo lygis antrąjį 2009 m. ketvirtį buvo 16,7 procento, moterų – 10,4 procento. Didesnį vyrų nedarbą nulėmė spartus pramonės ir statybos įmonėse dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas.

 

Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis per antrąjį ketvirtį išaugo 4,6 procentinio punkto – iki 29,6 procento. Žemiausias (6,9 proc.) jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2007 m. ketvirtį.

 

Nedarbo lygis visose Baltijos šalyse buvo aukštas. Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje buvo 16,7, Estijoje – 13,5 procento. Per ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje išaugo 2,8, o Estijoje – 2,1 procentinio punkto. Palyginti su antruoju 2008 m. ketvirčiu, nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 3 kartus, Estijoje – 3,4, Latvijoje – 2,7 karto.

 

Informacijos šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

 

www.infomazeikiai.lt