Mokytojai yra bendruomenių lyderiai

Vakar, atviros Lietuvos fonde pristatytas 2008-ųjų pilietinės galios indeksas. Šių metų tyrime pirmą kartą atskirai buvo išskirta ir apklausiama mokytojų grupė. Paaiškėjo, kad mokytojai iš visos visuomenės išsiskiria pilietiniu aktyvumu. Net 79 proc. jų dalyvauja bendruomenių veikloje (visuomenės rodiklis – 32 proc.), gana aktyvūs mokytojai ir politinėje veikloje. Tik 3 proc. mokytojų teigė per šiuos metus nedalyvavę nė vienoje iš tirtų pilietinių veiklų. Kaip teigia tyrėjai, tai rodo, kad mokytojai yra aiškūs savo bendruomenių lyderiai, ir prisipažino, kad tokie pozityvūs rezultatai nustebino net juos pačius. Bendras mokytojų pilietinės galios indeksas – net 48,6 balo. Tai yra net 15,4 balo didesnis už bendrąjį Lietuvos pilietinės galios indeksą.
„Matome prasmę ir toliau palaikyti šį tyrimą. Džiugina, kad mokytojai pilietiškai yra aktyvūs, žinoma, ir praėję metai jiems buvo išskirtiniai. Manau, kad potencialas stiprinti mūsų švietimo sektorių dar nėra išnaudotas. Man, kaip švietimo ir mokslo ministrui, buvo svarbu išlaisvinti mokytojus nuo perdėto biurokratizmo – atsisakyti dalies dokumentų pildymo, tačiau to nepakaks. Manau, kad visas ugdymo turinis turi būti perorientuotas nuo faktologijos į iniciatyvumo, kūrybiškumo skatinimą“, – sakė tyrimo pristatyme dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Pilietinės galios indeksas Lietuvoje tiriamas nuo 2007 metų. Užpernai jis siekė 32,7 balo, 2008 m. pabaigoje buvo pasikeitęs nedaug ir siekė 33,2 balus.

Pilietinės galios indekso paskirtis – nustatyti, kaip kinta Lietuvos visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas, požiūris į turimas pilietines galias. Indekso skaičiavimas paremtas reprezentatyviomis Lietuvos gyventojų ir mokytojų apklausomis, kurias pernai metų pabaigoje, Pilietinės visuomenės instituto (PVI) užsakymu, atliko „TNS Gallup“. Visuomenės pilietinę galią pagal pačių sukurtą originalią lietuvišką metodiką jau antrus metus tiria PVI ekspertai: dr. Mindaugas Degutis, dr. Ainė Ramonaitė, dr. Rūta Žiliukaitė. Tyrimą, įgyvendindama Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, remia Švietimo ir mokslo ministerija.

Per tyrimą buvo apklausti 418 mokytojų, atsitiktinai parinktų iš 84 mokyklų. Mokytojai yra ne tik vietos bendruomenių lyderiai, bet ir aktyviau dalyvauja konvencinėje politinėje veikloje (23 proc.), taip pat nekonvencinėje politinėje veikloje (pastarojoje veikloje dalyvauja daugiau nei 20 proc., visos visuomenės – tik 5 proc.). Taip pat daugiau mokytojų domisi kultūros, verslo, ekonomikos, politinėmis naujienomis ir mažiau – kriminalinėmis naujienomis. Apklausiant visuomenę, į klausimą, kokias naujienas jums svarbu kasdien sužinoti, dauguma nurodė vietos bendruomenės ir kriminalines naujienas.

Skirtingai nei bendroje visuomenės apklausoje, pilietiškai aktyviausi yra kaimo mokytojai. (Bendras pilietinės galios indekso tyrimas parodė, kad pilietiškiausi yra didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas).

Mokytojai išsiskiria iš visuomenės tuo, kad gerokai stipriau jaučia riziką, susijusią su pilietine veikla. Daugiau nei 70 proc. apklaustų mokytojų yra įsitikinę, kad dalyvaujantis pilietinėje veikloje žmogus dėl jos gali nukentėti.
Net 73 proc. mokytojų mano, jog pilietiškai aktyvus žmogus rizikuoja netekti darbo, 75 proc. teigia, kad toks žmogus gali būti viešai užsipultas ar apšmeižtas. Tyrėjai daro prielaidą, jog daug šių žmonių patys yra patyrę neigiamus pilietinės veiklos padarinius, o visuomeninė aplinka pilietiniam veikimui Lietuvoje išlieka nepalanki.

Lietuvos pilietinės galios indekso tyrime taip pat išsiskyrė ir 15-19 metų jaunuoliai. Šio amžiaus jaunimo pilietinės galios indeksas – 38,8 balo. Skirtingai nei 2007 metais, jie išsiskyrė didesniu aktyvumu pagal daugelį rodiklių.