Mūsų miestas – Mažeikiai…

Mažeikiai – šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs prie gražios upės- Venta, atokiau nuo kitų didesnių Lietuvos miestų.

Mūsų miesto istorija nesiekia gilios senovės. Žinoma, kad XII-XIV a. šios žemės priklausė Ceklio sričiai, kurią nuolat puldinėjo kryžiuočių ordinas. 1812 m., besitraukdami iš Rusijos, čia praėjo prancūzai. 1863 m. pradėjus tiesti Liepojos-Romno geležinkelio liniją, Viekšnių-Leckavos-Tirkšlių vieškelių susikirtime stovėjusioje sodyboje buvo įrengta geležinkelio stotelė. Ji pavadinta šios sodybos šeimininko Mažeikos vardu – Mažeikiai.
1871 m. pro Mažeikius pradėjo kursuoti traukiniai, o po trijų metų Mažeikiai geležinkeliu buvo sujungti su Ryga. 1895 m. akmenimis išgrindžiama pirmoji, dabar gražų pavadinima turinti, Laisvės gatvė, atidaroma vaistinė, kelios krautuvės, amatininkų dirbtuvėlės. Mažeikiai labiau išaugo po 1902 m., kai buvo pastatyti nauji mūriniai stoties rūmai, garvežių bei remonto dirbtuvės
ir įsteigta geležinkeliečių mokykla. 1901-1918 metais geležinkelio stotis buvo vadinama Muravjovo vardu, o miestui paliktas senasis pavadinimas – Mažeikiai.

Pirmojo pasaulinio karo metu miestas gerokai nukentėjo. Ventos pakrantės 1915 m. buvo pavirtusios rusų-vokiečių karo lauku. Vokiečių karo lauko teismo sprendimu buvo sušaudyta 40 lietuvių. Toje vietoje 1930 m. pradėta statyti mūrinė Švenč. Jėzaus Širdies bažnyčia (architektas V. Landsbergis-Žemkalnis). Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1904 m., pašventinta 1905 m. (kunigas P. Meškauskas). Dabar šioje vietoje stovi koplytstulpis. Baigiantis I-ajam
pasauliniam karui, mieste įsikūrė lietuvių komitetas. Tuo pačiu laiku veikė ir bolševikų taryba. 1919 m. Mažeikiuose savo būstinę įsirengė Bermontas –rusų baltagvardiečių kariuomenės vadas. Tų pačių metų pabaigoje į Mažeikius persikėlė centrinės apskrities įstaigos, miestui buvo suteiktos savivaldos teisės. Pirmuoju burmistru išrinktas J. Motuzas.
Nepriklausomybės metais miestas išaugo: buvo pastatyta ligoninė, banko rūmai, nauja rotušė, veikė trys katalikų bažnyčios: žydų sinagoga, evangelikų-liuteronų bažnyčia, stačiatikių maldos namai.II-ojo pasaulinio karo metais daugiau kaip pusė Mažeikių gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais.
Netoli Ventos upės tilto 1941 m. vokiečių nacistai sušaudė apie 4-5 tūkstančius gyventojų. Pokario metais toje vietoje įrengtos kapinės, kuriose ilsisi šiose apylinkėse II-ojo pasaulinio karo metais žuvę žmonės.Dabar Mažeikiai – vienas iš svarbiausių Lietuvos pramonės miestų. 1980 m. čia pradėjo veikti naftos perdirbimo įmonė, pastatyta buvusio Juodeikių kaimo vietoje, kompresorių gamykla, elektrotechnikos įmonė, avalynės ir baldų fabrikai, pieno įmonė.Kasmet keičiasi ir senamiestis. Jo pakraštyje – miesto parkas. Čia stovi A. Vienažindžio (skulpt. G. Jokūbonis), rašytojos-pedagogės Šatrijos Raganos ir pirmojo profesionalaus lietuvių teatro režisieriaus J. Vaičkaus (skulpt. J. Meškelevičius) skulptūros. Plačiau su miesto istorija galima susipažinti greta esančiame Mažeikių kraštotyros muziejuje, kuris įsikūręs šalia Mažeikių muzikos mokyklos.Mažeikių miestą garsina iš šio krašto kilę mokslininkai, menininkai. Tai H. Nagys, Z. Nagytė, R, Granauskas, A. Mikuta, R. Girkontaitė, A. Pocius, A. Dargis, Č. Kontrimas, K. ir J. Švažai, B. Klova, B. Valantinaitė-Jokubonienė, M. Ostrauskas, V. Klova ir daugelis kitų.