Ketvirtadalis Lietuvos moterų jaučiasi finansiškai nesaugios
Ekonominio atokvėpio metu galvodama apie savo ateitį visiškai finansiškai nesaugi jaučiasi kas ketvirta Lietuvos moteris – tai dvigubai daugiau nei vyrų. Optimistinis požiūris taip pat atskleidžia lyčių skirtumus: kad dėl savo finansinės ateities yra visiškai saugios ar saugios sakosi 13 proc. moterų ir gerokai daugiau – 23 proc. – vyrų.
Komentuodama šiuos „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto bendrovės „TNS Gallup“ tyrimo rezultatus, psichologė-psichoterapeutė Elona Ilgiuvienė sakė, kad jie nestebina – juk moterys Lietuvoje vis dar uždirba žymiai mažiau, o atokvėpis dar labiau sumažins jų pajamas, ir joms baisu atsidurti skurde. Moterys emocingesnės ir labiau pasiduoda sunkumus prognozuojančioms žinioms, kuriomis dabar mirga žiniasklaida ir dauguma privačių pokalbių: jos jautriai reaguoja išgirdusios, kad draugę atleido iš darbo arba nesumokėjo atlyginimo, ir su ja susitapatina.
Vyrai atskleidžia pasitikėjimą savimi ir kalbėdami apie prognozuojamas šeimos pajamas kitais metais – beveik trečdalis jų mano, kad pajamos didės. Tokią nuomonę turi kur kas mažiau moterų – penktadalis. Pasak psichologės, tai parodo skirtingus vyrų ir moterų poreikius: tradiciškai vyrai yra ambicingi kovotojai ir siekia laimėti nepaisydami situacijos, o moterys – žemiškos realistės, mažiau ambicingos ir vertina stabilumą.
Vyrai turtą draudžia dažniau
Kaip rodo tyrimas, nepaisant didesnio moterų nesaugumo jausmo, jos rečiau negu vyrai pasirūpina finansinę apsaugą didinančiomis priemonėmis. Savo turtą nuo netikėtų nuostolių yra apdraudę beveik 60 proc. vyrų, o moterų – apie 40 proc.
Statistika atskleidė ir gana įdomų paradoksą: realybėje rečiau drausdamosios, moterys dažniau yra įsitikinusios draudimo svarba. Jos dažniau negu vyrai norėtų turėti „planą B“ praradusios pajamas dėl laikino nedarbingumo, taip pat – finansinio sprendimo, jei jų turtas būtų sugadintas dėl gaisro, vandens ar vagystės.
Susimąsto tik nelaimės atveju
Pasak „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktoriaus Vaidoto Krenciaus, apie draudimą žmonės susimąsto tik įvykus nelaimei. Ekonominio atokvėpio metu santaupų neturintys ir nuo turto žalų neapsidraudę gyventojai tampa labiau finansiškai pažeidžiami – net ir smulkūs netikėti nuostoliai jiems gali būti nepakeliami arba priversti skolintis. „Tai atskleidžia ir tyrimo rezultatai – iki penkių tūkstančių litų patirtos žalos iš savo santaupų padengti negalėtų kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas“, – sakė jis.
Bendrovės duomenimis, šiuo metu vidutinė gyventojo patiriama turto žala dėl įvairių priežasčių – sugadinimo, vagysčių ar gaisro – yra daugiau negu trys tūkstančiai litų.
Reprezentatyvią 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausą 2008 m. lapkričio mėn. atliko pasaulinė rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų grupė „TNS gallup“. Jo metu buvo apklausta daugiau nei 500 Lietuvos gyventojų.