Kokią eglę puošime šiemet?

alfa.lt

Kokią eglę puošti prieš Kalėdas – nupjautą, augančią vazone? O gal tausoti gamtą ir parsinešti tik šaką arba pirkti dirbtinį medį, klausia „Lietuvos rytas“. Tokių klausimų iškyla kiekvienų metų gruodį. Apklausos rodo, kad vis daugiau lietuvių per šventes puošia dirbtinį medį arba tokį, kurį vėliau galima pasodinti.

 

Miškininkai teigia, kad šiemet vazonuose augančių eglių žmonės pageidauja dažniau nei ankstesniais metais. Pernai iš Dubravos miškų urėdijos į prekybos centrus iškeliavo 3,5 tūkst. sidabrinių eglučių vazonėliuose. O šiemet prekybininkai pageidauja jau 5 tūkst. tokių vazonėlių.

 

„Jos neįprastos, patrauklios. Be to, vėliau šį medį galima pasodinti savo sklype“, – sakė Dubravos urėdas Kęstutis Šakūnas. Jis pataria tokią eglę pirkti ne anksčiau kaip likus savaitei iki Kalėdų. „Medį reikėtų palieti, o vėliau – apipurkšti, nes tradiciniuose butuose joms – per sausa, – sakė urėdas. – Sausio pradžioje reikėtų eglę išnešti į lauką.“

 

Porą savaičių šiltame kambaryje – stresas žiemoti turinčiam medžiui, bet eglės jį pakelia. Jeigu žemė neįšalusi, eglę galima įkasti į dirvožemį, kad per šalčius būtų mažiau pažeistos jos šaknys. Taip pat vertėtų žinoti, kad eglės mėgsta pavėsį ir nyksta augdamos saulės nutviekstuose plotuose.

 

Vidutinio dydžio eglė, kurią galima puošti prieš Kalėdas, medelynuose išauga per 4–8 metus.

 

Žmonių prižiūrimos ir užaugintos eglės paprastai būna taisyklingesnės formos, gražesnės už tas, kurios pačios auga miškuose. Vieno metro aukščio sidabrinė eglutė vazone prekybos centruose kainuoja apie 23 litus. O žalia nukirsta eglė nuo 12 iki 25 litų. Tradicinės žalios eglutės parduodamos nukirstos. Šiemet jų iš Dubravos medelyno bus parduota apie 2 tūkst., pernai – tūkstantis.

 

Lietuvos medelynuose auginama ir šiek tiek kėnių, kuriuos žmonės puošia prieš Kalėdas. Sidabriniai, balzaminiai, europiniai kėniai – tai dekoratyviniai augalai, kurie šiek tiek brangesni už egles. Jie kainuoja nuo 15 iki 40 litų.

 

Šie medžiai parduodami nukirsti, o ne vazonėliuose. Jų pranašumas, palyginti su eglėmis, – švelnesni ir nebyrantys spygliai. Be to, kėniai labiau kvepia.

 

Nors prekybos centruose ir turguose eglės kainuoja nedaug, prieš Kalėdas ne vienas žmogus, pasičiupęs kirvį, dūlina į mišką. Paprastai tokių savavališkų kirtimų padažnėja likus kelioms dienoms iki Kalėdų. Bauda už neteisėtai nukirstą eglutę – nuo 50 iki 100 litų“, – sakė Vilniaus miškų urėdijos atstovas. Dažniausiai su vogtomis eglutėmis įkliūva vargingiau gyvenantys žmonės, kurie stengiasi ne papuošti namus, bet užsidirbti parduodami jas kitiems.

 

Tiesa, privačių miškų savininkai savo miškuose eglutes kirsti gali, tam nereikia jokių leidimų. Taip dalis eglučių iškeliauja į miškų savininkų ir jų draugų namus. Savavališkų kirtimų vis mažėja, nes žmonės dažniau perka dirbtines eglutes.

 

Šiaulių miškų urėdija šiemet jau ne pirmus metus surengs akciją, kurios metu nemokamai dalys eglių šakas. Taip siekiama paskatinti žmones prieš Kalėdas neiti į mišką su kirviu.