Mažeikiai – pirmoji savivaldybė diegianti pažangų gimdos kaklelio vėžio profilaktikos metodą

Mažeikiai tapo pirmąja savivaldybe, kuri ryžosi dalinai kompensuoti vakciną nuo gimdos kaklelio vėžį galinčio sukelti vadinamojo žmogaus papilomos viruso ir skyrė tam lėšų. Vakcinuoti medikai jau pasirengę.

Šios iniciatyvos ėmėsi vietos gydytojai drauge su savivaldybe, o programa bus įgyvendinta Mažeikių Senamiesčio Pirminės Sveikatos Priežiūros centre. Skirtos lėšos – apie 18.000 litų leis paskiepyti apie 40 mergaičių kurios gimė 1996 m. ir kurioms sukako 12 metų. Dalį vakcinos kainos reiks padengti tėvams. Besidominčius konsultuos gydytojas pediatras, o pageidaujantiems daugiau žinių apie ligą bei skiepus informaciją galės suteikti gydytojas ginekologas. Tokios savivaldybės iniciatyvos ne naujiena Skandinavijos šalyse. Mūsų Baltijos kaimynė Estija taip pat turi tokios praktikos patirties, kai siekiant didinti gyventojų prieinamumą moderniausiems gydymo metodams bei profilaktikai, savivaldybės sistemingai skiria lėšų tokio pobūdžio programoms.

Toks mažeikiečių požiūris visiškai sutampa ir su Europos Sąjungos rekomendacijomis dėl ŽPV (HPV) vakcinos pristatymo ES šalyse, kurios buvo išdėstytos Europos centro ligų prevencijai ir kontrolei konferencijoje vykusioje š. m. sausio mėn. Stokholme.

Gimdos kaklelio vėžys (GKV) – antras pagal dažnumą piktybinis moterų navikas pasaulyje po pirmaujančio krūties vėžio. Remiantis Lietuvos vėžio registro centro duomenimis sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 2005 metais buvo 27,5 moterys 100 000 gyventojų. Kad problema mūsų šalyje yra rimta rodo ir skaičiai. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasdien suserga 1-2 moterys, o kas antra, susirgusi gimdos kaklelio vėžiu, miršta. Per savaitę nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje miršta 5 moterys. Vien 2005 m. Lietuvoje mirė 236 moterys.

Nors vakcina, apsauganti nuo užsikrėtimo ŽPV Lietuvoje galima skiepytis jau nuo 2006 metų vidurio, kol kas Lietuvoje iš viso tėra apie 1000 pasiskiepijusių, iš apie 400 tūkstančių, kuriems šie skiepai būtų reikalingi. Pagal šiuos rodiklius 100 tūkstančių gyventojų, Lietuva ženkliai atsilieka nuo kitų Rytų Europos šalių (Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir t. t.). Pagrindinės priežastys, kodėl nepasinaudojama unikalia galimybe apsisaugoti nuo GKV – žemas problemos svarbos suvokimo laipsnis bei vakcinos kainos apspręstas ribotas jos prieinamumas. Šiuo metu tariamasi dėl galimybės kompensuoti vakciną iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tačiau kaip rodo patirtis, tokių sprendimų priėmimas užtrunka.

Apie ligą ir vakciną

Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra vienas didžiausių Europoje (didesnis tik Rumunijoje), 4 kartus didesnis nei Suomijoje, 2 kartus – negu Švedijoje, beveik 2 kartus didesnis nei Latvijoje. Gimdos kaklelio vėžiu serga jaunos, vaisingo amžiaus moterys, dėl to ši liga turi įtakos visuomenės demografiniams ir ekonominiams rodikliams.

Tarptautinis vėžio tyrimo centras (Lionas, Prancūzija) padarė išvadą, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas iš svarbių veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio formavimąsi. ŽPV randamas 100 proc. tarp moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu. ŽPV savybė užkrėsti žmogaus organizmą yra stipresnė, negu žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV).

Tyrimų metu nustatyta, kad pats efektyviausias būdas užkirsti kelią ŽPV infekcijai ir gimdos kaklelio vėžiui – vakcinacija arba skiepai. Tai pirmasis medicinos mokslo sėkmės atvejis kai išrasta vakcina, leidžianti prevenciškai kovoti su vėžiu ir taip apsaugoti moterų sveikatą. Visų šalių mokslininkai vieningai pasisako už ankstyvą moterų vakcinavimą, nes tyrimai parodė, kad vakcinuotoms moterims nesivysto ikivėžiniai ir vėžiniai gimdos kaklelio pakitimai.

Keturvalente vakcina pasiskiepyti Lietuvoje jau galima nuo 2006 metų ir ji apsaugo pacientes nuo gimdos kaklelio vėžio, sukelto ŽPV 16 ir 18 tipų bei lytinių organų kondilomų, sukeltų ŽPV 6 ir 11 tipų. Skiepytis gali mergaitės nuo 9 metų amžiaus. Geriausia, kai skiepijasi merginos dar neturėjusios lytinių santykių, tačiau gali skiepytis ir sveikos lytinių santykių jau turėjusios moterys. Pagal šiuo metu Lietuvoje registruotą indikaciją, galima skiepyti 9-26 metų amžiaus mergaites ir moteris.

Šaltinis: BNS pranešimas spaudai.