Stiklinė kefyro taps kliūtimi vairuoti?
Lietuvos pareigūnai ir specialistai abejoja, ar įmanoma per trumpą laiką įgyvendinti ES rekomendaciją įvesti nulinį leistiną alkoholio lygį kraujyje pradedantiems ir profesionaliems vairuotojams.
Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl eismo saugumo pagerinimo ES. Daugiau kaip šimto puslapių rezoliucijoje siūlomos radikalios priemonės, kurios, kaip tikisi europarlamentarai, leis sumažinti mirčių keliuose skaičių ir pagerins eismo saugumą.
Daugumą pateiktų pasiūlymų Lietuvos ekspertai vertina kaip realistiškus ir netgi jau dabar įgyvendinamus. Tačiau ne visos siūlomos priemonės pripažįstamos kaip geros ar efektyvios. Dalį nebus lengva įgyvendinti dėl gana menkų kontrolės galimybių ar didelių finansinių investicijų.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Karnilavičius sakė sunkiai įsivaizduojąs, kaip dabartinėmis sąlygomis būtų įmanoma įvykdyti EP rekomendaciją vaikus iki trejų metų sodinti į specialią kėdutę, automobilyje įmontuotą priešinga važiavimui kryptimi.
„Pats turiu tokio amžiaus vaiką ir sunkiai įsivaizduoju, kur, esant dabartinėms kėdučių konstrukcijoms, reikėtų dėti jo jau paaugusias kojas, jeigu kėdutė būtų pasukta priešinga mašinos važiavimui kryptimi. Galbūt tik po kurio laiko, kai bus pradėtos gaminti kitokios konstrukcijos kėdutės, tai būtų galima įgyvendinti“, – kalbėjo A. Karnilavičius.
Saugaus eismo specialistas tvirtino, kad būtų sudėtinga jau dabar įvesti Lietuvoje taisyklę, kad pradedantys vairuotojai ir profesionalai galėtų prie vairo sėsti tik esant nuliniam girtumo laipsniui. „Tai reikštų, kad į alkoholio matuoklį galėtų būti pripūsta ne daugiau kaip nulis promilių“, – patikslino A. Karnilavičius.
„Bet egzistuoja ir alkotesterių paklaida, ir nealkoholiniai gėrimai, kuriuose yra šiek tiek alkoholio, pavyzdžiui, kai kurių rūšių gira ar kefyras. Įvedus nulį promilių galėtų būti baudžiamas kiekvienas asmuo, sėdęs prie vairo vos išgėręs net ir nedidelę stiklinę giros“, – sakė jis.
Šiuo metu Lietuvoje galioja taisyklė, kad pradedančių vairuotojų kraujyje gali būti iki 0,2 promilės alkoholio, visų likusių – iki 0,4 promilės.
Tačiau, pasak Susisiekimo ministerijos pareigūno, galima diskutuoti dėl bendro leistino alkoholio lygio kraujyje sumažinimo.
„Tai ir bus daroma. Pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlytą ir Vyriausybės patvirtintą kovos su alkoholizmu planą Susisiekimo ministerija turi 2012 m. pateikti išvadas dėl šios priemonės pritaikymo. Taigi, kitąmet, išnagrinėję kitų valstybių patirtį šioje srityje ir paanalizavę situaciją Lietuvoje, pasakysime, ką reikėtų daryti dėl leistino alkoholio kiekio kraujyje“, – tvirtino A. Karnilavičius.
Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas Rimvydas Anusauskas irgi suabejojo, ar įmanoma ir ar tikslinga mūsų šalyje įvesti nulinį leistino alkoholio kiekio kraujyje lygį.
„Kai kuriose ES šalyse tokia taisyklė galioja. Bet reikia gerai išnagrinėti, kiek įmanoma tai padaryti Lietuvoje. Tikrai būtų juokinga, jeigu nebūtų leidžiama sėsti prie vairo išgėrus kelis šimtus gramų kefyro“, – sakė R.Anusauskas.
Be to, anot jo, kai kurie vidiniai vaistai irgi yra pagaminti naudojant etilo alkoholį, pavyzdžiui, kaip skiediklį.
„Tad ir jų pavartojus nebūtų galima vairuoti. Žinoma, čia kalbu tik apie tuos vaistus, kurių išgėrus neatsiranda jokių pašalinių trukdžių vairuoti: nesutrinka dėmesys, neatsiranda mieguistumas ir taip toliau. Tik truputį padidėja alkoholio kraujyje, – pabrėžė Automobilininkų sąjungos vadovas. – Be abejonės, net ir šiuo metu draudžiama kurį laiką vairuoti, jeigu išgeri vaistų, dėl kurių, pavyzdžiui, apima mieguistumas. Šio draudimo niekas nekvestionuoja.“
R. Anusausko nuomone, Lietuvoje būtų tikslinga galvoti apie visuotinį leistino alkoholio kraujyje kiekio sumažinimą iki 0,2 promilės.
Kai kurių EP rezoliucijoje siūlomų priemonių įvedimas gali gana brangiai kainuoti Lietuvos valstybės biudžetui ir paprastiems vairuotojams.
Automobilininkų sąjungos prezidentas sakė, kad būtų neteisinga visose mašinose privalomai įrengti užraktus su alkoholio matuokliu. „Tai tokie įrenginiai, kurie neleidžia užvesti mašinos, jeigu vairuotojas pripučia neleistiną kiekį alkoholio“, – paaiškino R. Anusauskas.
„Tokios sistemos egzistuoja pasaulyje ir jas galima įdiegti bet kokiame automobilyje – sename ar naujos modifikacijos. Tačiau privalomas tokių užraktų įvedimas muštų per kišenę ne tik visiems paprastiems vairuotojams, bet ir valstybei – jai tektų iškart įsigyti ir įdiegti labai daug tokių įrenginių. Todėl, jeigu ir būtų sutarta juos įvesti, tai reikėtų daryti pamažu“, – mano jis.
A. Karnilavičius atkreipė dėmesį, kad EP siūlo užraktus su alkoholio matuokliu įvesti ne visose mašinose, bet tik naujos modifikacijos ir tik komercinėse: „Tai reiškia, kad nauji sunkvežimiai, autobusai ar panašūs automobiliai turėtų būti aprūpinami šiais įrenginiais. Tai visiškai priimtina.“
Kita vertus, Susisiekimo ministerijos specialistas pabrėžė, kad užraktų su alkoholio matuokliu įvedimas naujose komercinėse mašinose turi būti „palaipsninis ir protingas“. Priešingu atveju tai gali brangiai atsieiti valstybės biudžetui.
EP rezoliucijoje taip pat siūloma iki 30 km/val. sumažinti leistiną greitį vienos eismo juostos gatvėse gyvenamosiose vietovėse, uždrausti antiradarų įrengimą ir prekybą jais Europoje, taip pat automobiliuose įrengti eismo įvykio duomenų įrašymo sistemas, visus dviratininkus įpareigoti dėvėti apsauginius šalmus.
Europarlamentarai paragino atsakingas institucijas gyvenamosiose zonose ir vienos juostos gatvėse, kuriose nėra atskiros juostos dviratininkams, nustatyti didžiausią leistiną 30 km/val. greitį.
„Lietuvoje savivaldybės jau dabar tai gali daryti. Pavyzdžiui, yra tokių gatvių, kuriose leidžiamas tik 20 km/val. greitis. Tad visuotinis įpareigojimas tai padaryti nesukeltų didesnių problemų“, – paaiškino A. Karnilavičius.
EP taip pat siūlo visoje ES uždrausti gaminti, importuoti ir pardavinėti sistemas, vairuotojus įspėjančias apie eismo kontrolę, pavyzdžiui, įspėjimo radarus, lazerio trikdymo prietaisus arba navigacijos sistemas, automatiškai pranešančias apie eismo kontrolę.
Lietuvoje jau dabar formaliai draudžiama į automobilius įdiegti tokias sistemas. „Tačiau labai sunku nustatyti, kad tai padaryta. Todėl draudimas gaminti, importuoti ar pardavinėti tokius įrenginius galėtų padėti efektyviau kovoti su jų įrengimu mašinose“, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos atstovas.
Tačiau Automobilininkų sąjungos prezidentas suabejojo, ar bus sugebėta efektyviai kontroliuoti, kaip tokio draudimo laikomasi: „Ne visą kontrabandą pagauna ir ne visą šešėlinį verslą sudoroja. Todėl antiradarų draudimo srityje reikėtų laukti, kol Lietuvos policija ar kitos kontroliuojančios institucijos bus aprūpintos įrenginiais, kurie gebės efektyviai ir greitai nustatyti, kur tokie antiradarai įrengti.“
EP rezoliucijoje siūloma iki 2013 m. suderinti ES šalyse naudojamus kelių ženklus ir eismo taisykles, taip pat drausti rašyti trumpąsi
as žinutes, tikrinti elektroninį paštą ir naršyti internete vairuojant.
Europarlamentarai rekomenduoja apsvarstyti galimybę įrengti apie vairuotojo nuovargį įspėjančias sistemas, taip pat iki kitų metų pateikti ES teisėkūros projektą, kuris numatytų automobiliuose pamažu diegti eismo įvykio duomenų įrašymo sistemą.
ES įvairiomis priemonėmis siekia iki 2020 m. perpus sumažinti eismo nelaimėse žūstančių asmenų skaičių. EP rezoliucijoje siūloma papildomai įsipareigoti per šį laikotarpį 60 proc. sumažinti žūstančių vaikų ir 40 proc. – sunkiai sužeidžiamų asmenų skaičių.
Parlamentas ragina dar šiemet parengti šios srities ES veiksmų programą, o ne vėliau kaip 2014 m. – paskirti ES kelių eismo saugos koordinatorių.
Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad „kiekvienas ES pilietis turi ne tik teisę į privačias kelių transporto priemones ir saugų kelių eismą, tačiau visų pirma privalo savo elgesiu didinti kelių eismo saugumą“.
{diena2}