Penkios pavydo spalvos

Pavydi, vadinasi, myli? Abejotina tiesa! Dažnai pavydas neturi nieko bendra su meile. Bet visada siejasi su seksu. Pavydas – erotinis jausmas. Ir gan įvairiaspalvis. O ką apie vyro pavydo protrūkius mąsto moterys? Ką jos pataria viena kitai? Jums tai tikriausiai pravartu žinoti.

Baltas pavydas. Pabandykime pavydo rūšis nuspalvinti tinkamomis spalvomis.

Kaip balta spalva sudaryta iš viso spektro atspalvių, taip ir paprastas, tai yra baltas, neskausmingas pavydas yra suraizgytas iš paletės spalvų, kurios vėliau gali būti vidinių negalavimų: agresyvumo, įtarumo, pavojingo elgesio, priežastis.

 

Paprasto pavydo paradoksas – neigiamas jausmas, verčiantis žmogų kentėti, nors duotas, kad mums būtų geriau.

 

Pavydas gali būti vertingas. Biologiniu požiūriu – tai sveikas instinktas, kuris sujungia visus gabumus, kad būtų nugalėtas konkurentas, kad gimtų „kokybiški“ palikuoniai. Socialiniu požiūriu pavydas gina šeimą. Psichologai pavydą apibūdina kaip nedidelę psichozę, sukrėtimą, kuriam pasireiškus emocionalus gyvenimas tampa ne toks monotoniškas. Ir pagaliau pavydas net gali būti naudingas intymiems santykiams: jis aktyvina, atnaujina juos.

 

Tyrimai parodė, kad daug dažniau pavydi vyrai. Jie iš pavydo gali net nusižudyti. Neištikimybė – didžiulis smūgis savimeilei, savininko jausmui, nuosprendis patino seksualiniams gabumams. Juk jie mąsto (ir kartais teisingai!), kad moteris su meilužiu būna daug karštesnė. O tokiai būti su vyru jai dažnai trukdo įpročiai arba moteriška santuokinė dorybė.

 

Žmonos aistra kito vyro glėbyje kelia sutuoktiniui nepakeliamą skausmą, kuris darosi vis intensyvesnis, jei jis ir pats turėjo meilužę. Vyras nejučia pradeda lyginti savo slaptosios draugės elgesį su analogišku žmonos elgesiu varžovo lovoje.

 

Mėlynas pavydas. Jei pavyduolio psichika silpna, jis nesusitvarko su Otelo kančiomis, tariamas arba tikras „raguotasis“ nugrimzta į neurozę. Jis mato pasaulį vienspalvį. Ir anaiptol ne rožinį, o tamsiai mėlyną! Šiuolaikiniai spalvų psichologai šią spalvą sieja su padidintu nervingumu. Kaip paprastą pavydą atskirti nuo patologinio?

 

Paprastas pavydas didina meilę: vyras atranda tokius žmonos pranašumus, kurių nepastebėdavo anksčiau. Be to, rodo intymų aktyvumą. Nors didesnio lytinio potraukio ir nejaučia, o tik stengiasi varžovui nušluostyti nosį.

 

Normalus pavyduolis nurimsta, jei žmona savo neištikimybę neigia arba pareiškia, kad buvo neištikima atsitiktinai ir daugiau nusidėti nesiruošia. Normalus pavyduolis nekalbės ir apie tariamą tėvystę (t. y. mintis apie tai, kad vaikai gali būti ne jo, jam net nešauna į galvą). Ir tai teikia vilties…

 

Žalias pavydas. Deja, peršama idėja palengva tampa ypač vertinga. Pavydas tampa žaliu beviltišku liūdesiu. Pavyzdžiui, atostogaudamas vyras mato pensionato kaimynių lengvabūdišką elgesį. Vieną naktį iš gretimo kambario pasigirdus aistringoms dejonėms, jį persmelkia mintis: žmona juk irgi atostogavo be manęs!

 

Ir nežinia, kas dabar užsuka pas ją į svečius… Kitą dieną nelaimėlis, net nesulaukęs atostogų pabaigos, grįžta į namus ir iškelia žmonai skandalą.

 

Dažniausiai vertingų idėjų sindromas sužydi neurozės „griuvėsiuose“. Maždaug dviejuose atvejuose iš septynių suveikia vidinė psichologinė gynyba, ir ligonis pagyja pats. Bet dažnai tokį pavydą tenka gydyti medikamentais.

 

Raudonas pavydas. Bet koks kliedesys – jau psichozė. Pavydo kliedesys – erotinės persekiojimo manijos atmaina. Įtarimas tiesiog užvaldo pasąmonę, ligonio neįmanoma perkalbėti. Jo mąstymas pasidaro absurdiškas.

 

Aišku, kad žmogus kalba nesąmones, pavyzdžiui: žmona, penkias minutes pavažiavusi troleibusu, atsidavė bendrakeleiviui; jos meilužių skaičius auga kaip grybai po lietaus ir pasiekia ypač didelį mastą.

 

Kliedesio esmė – įsitikinimas, kad žmona – didžiausia ištvirkėlė. Ji yra pasiruošusi bet kokiems iškrypėliškiems ryšiams, net kraujomaišai. Toks raudonas pavydas – ryškus, kvailas ir nekontroliuojamas.

 

Violetinis pavydas. Neryškus kliedesys – pats klastingiausias ligos variantas. Žmogus elgiasi protingai esant įvairioms gyvenimo situacijoms: visi reikalai klostosi puikiai, jis užima aukštą postą, gina disertaciją, bet dėl pavydo – jis „neperšaunamas“. Violetinis pavydo kliedesys yra gerai apgalvotas.

 

Vienas mintis veja kitos, sudarydamos ištisą teorijų sistemą. Žmona prausiasi – plauna nuodėmės pėdsakus, jai pasakė komplimentą – jos ištvirkusi išorė tiesiog provokuoja familiarumą.

 

Šis kliedesio tipas yra užslėptas ir kur kas sunkiau gydomas nei ryškiai raudonas pavydas. Šios abi pavydo rūšys gali viena kitą keisti. Dažniausiai kliedesį lydi detektyvinė veikla. Vyras klausosi žmonos telefoninių pokalbių, atlieka tardymo eksperimentus – sekundės tikslumu pakartoja sutuoktinės maršrutą iki turgaus, parduotuvės…

 

Požymis, pagal kurį kasdieniniame gyvenime galima pažinti pavydo kliedesį – tardymas su kankinimais. Pavyzdžiui, tas herojus, apie kurį rašėme straipsnio pradžioje, tokius tardymus darė beveik kiekvieną naktį daug mėnesių. Apie dvyliktą valandą jis tempdavo žmoną į virtuvę, sodindavo ant kėdės, nukreipdavo šviesą jai į veidą ir kankindavo klausimais, į kuriuos kartais net nebuvo įmanoma atsakyti, tarkim, „Kaip tu galėjai lytiškai santykiauti su kitu? Kur buvo tavo sąžinė?“

 

Pavydo kliedesyje, nors tai ligoniui ir sunkus išbandymas, slypi savotiškas malonumo elementas, mazochistinis sindromas. Dažnai tai susiję su lytiniais sutrikimais. Pavydą būtina gydyti, be to, reikia būtinai kreiptis į seksopatologą. „Raguotieji“ (tikri ar tariami) yra pavojingi: gali nužudyti, nusižudyti, jie pasiruošę bet kokiems antisocialiniams poelgiams.

 

Patarimai, kaip reikia elgtis su pavyduoliu

 

Pirmas patarimas. Atpažinti pavyduolį galima iš karto. Jei ne susipažinus, tai po kelių bendravimo dienų – tikrai. Pavydo kliedesys iš niekur neatsiranda. Jis glūdi asmenybės viduje. Įžvelgti charakterio bruožus žmogaus, linkusio į ligotą pavydą, nesunku. Pagrindiniai bruožai: pastovūs nemalonumai, pažeidžiamumas, permainų vengimas. Tai įkyruolis, savimyla, pedantas, negalintis pakęsti betvarkės – jei kas nors padėta ne taip, valgis paruoštas ne pagal receptą – jis tiesiog nesivaldo.

 

Antras patarimas. Jei jūsų vyras yra linkęs į kliedesį ir jau pasiekė tardymų ir kankinimų stadiją, nebūkite paklusni avelė. Specialistai nustatė, kad jei žmonos elgiasi paklusniai, nuolankiai kenčia mušimus, įžeidimus, tuomet sutuoktinio sadomazochistinis elgesys tik progresuoja. Keista, bet žmonos pasipriešinimas ligonį ramina.

 

Trečias patarimas. Niekada neprisipažinkite, kad buvote neištikima (net jei kas nors ir buvo)! Išmokite į kankintojo klausimus, net pačius keisčiausius, duoti svarų atsakymą: „Kaip aš galėjau tau būti neištikima?! Tu juk man esi vienintelis ir nepakartojamas…“

 

Ketvirtas patarimas. Žinokite, pavydas – šeimos liga. Pavydo kliedesys yra užkrečiamas – streso fluidai plinta, ir jei vaikai žino apie tėvų aiškinimąsi, tai labai traumuoja jų psichiką. Todėl vieną kartą teks rinktis: arba pavyduolis, arba vaikai…

 

Penktas patarimas. Jei jūsų vyras kol kas dar nėra patologinis pavyduolis, su jo nepasitikėjimu kovokite savo išmintimi. Elkitės taip, kad jam nereikėtų pavydėti. Visiems gyvenimo atvejams turėkite alibi. Neužtrukite dėl menkniekių. Jei vėluojate, skambinkite! Nepradinkite, nepasakiusi vyrui, kur eisite. Tausokite pavyduolį, gailėkite jo. Juk neetiška gėdyti vyrą dėl lytinio silpnumo, kuris nuo jo nepriklauso, taigi negražu ir priekaištauti dėl pavydo. Su pavydu reikia elgtis atsargiai.

 

{alfa2}