Nitratai ant mūsų stalo. Kaip aptikti ir nukenksminti?
Nitratai, nitritai, pesticidai ir kiti „keiksmažodžiai“ tapo praktiškai būtina šiuolaikinių daržovių ir vaisių dalimi. Nitratų galima aptikti dešrose, sūriuose, pieno produktuose ir konservuose. Anksčiau buvo manoma, kad pagrindinis nitratais persotintų daržovių ir vaisių srautas keliauja iš šiltnamių. Šiais laikais situacija yra kiek kitokia.
Esmė tame, kad šiuolaikinė rinka (parduotuvės, prekybos centrai), kurioje mes nuolat perkame, dažnai siūlo importuotas prekes. Iš Izraelio arba Lenkijos atkeliavusios braškės, Olandiški kopūstai, agurkai iš Ispanijos…
Minėti produktai prieš patekdami ant mūsų pietų stalo nukeliauja milžiniškus atstumus. Visos kelionės (iki mūsų stalo) metu daržovės, vaisiai ir praktiškai visi produktai privalo išsaugoti savo prekinę išvaizdą. Kas geriau padeda išsaugoti prekinę išvaizdą, jei ne nitratai?
Be to, populiarios iš Kinijos atkeliaujančios daržovės bei vaisiai be minėtų nitratų taip pat yra „prifarširuoti“ pesticidų. Juk produktą reikia kuo greičiau užauginti ir nusiųsti paruoštą produkciją į prekybos centrų lentynas.
Šiuolaikinėmis rinkos sąlygomis būtina būti atidiems ištisus metus. Mes PRIVALOME aiškiai suvokti, kuriose žolelėse ir naudinguose augaluose, pvz.: žalumynuose arba daržovėse ir vaisiuose, yra nuodų.
Amerikiečiai, žinomi visame pasaulyje dėl savo maisto tyrimų, paviešino duomenis, kuriuose pateikta: per pastaruosius 70 metų apie 1000000 amerikiečių tapo piktybinių navikų aukomis dėl vienintelės priežasties – kancerogeninių medžiagų turinčių pesticidinių trąšų, kurios kaupiasi maiste nitratų pavidale.
Nitratai trikdo medžiagų apykaitą, nervų sistemos darbą, jie griauna mūsų organizmo apsauginę „sieną“, t.y. trikdo funkcijas.
Nitratų klastingumas yra tame, kad apsinuodijimo simptomų žmonės niekada nesieja su minėtais nuodais. Sumažėjo darbingumas?
Reiškia pavargau. Apsvaigo galva, netekau sąmonės? Turbūt kraujagyslės kaltos. Prasidėjo viduriavimas ir pykinimas – matyt, vakarykščiai kotletai „nusipelnė“. Apie tai, kad nuodai – nitratai, trikdo ląstelių ir audinių kvėpavimą, apskritai mažai kas žino.
Nitratų sukeliamos pasekmės yra išties pavojingos gyvybei: kraujyje padidėja pieno rūgšties, cholesterolio, leukocitų kiekis ir ženkliai sumažėja baltymų kiekis. Netgi tada, kai organizme susikaupia toks didelis kiekis nitratų, kad ląstelės pradeda išsigimti ir formuojasi vėžys, apie nitratinę vėžio kilmę niekas nesuka galvos. Svarbiausia – išgydyti žmogų, gyvenimą išgelbėti ir to pakanka.
Kuriose daržovių vietose kaupiasi daugiausia nitratų?
agurotis – arčiau paviršiaus;
kopūstai – išoriniuose, dengiančiuose lapuose ir kopūstkotyje;
bulvės – arčiau paviršiaus;
morkos – arčiau vidurio ir abiejuose galuose;
agurkas – arčiau paviršiaus ir prie vaiskočio;
patisonai – viršutinė dalis, prie vaiskočio;
petražolės – stiebas ir lapų stiebeliai;
krapai – stiebas ir lapų stiebeliai;
burokas – viršutinėje ir apatinėje daržovės dalyje;
salieras – stiebas ir lapų stiebeliai;
špinatai – stiebas ir lapų stiebeliai.
Daugiausia cheminių nuodų būna apelsinuose, salotose (sėjamosiose), obuoliuose, kriaušėse, sojose, pupelėse, morkose, kukurūzuose, vynuogėse, burokėliuose, arbūzuose, ropėse, melionuose, salieruose, juodosiose ropėse, o taip pat kiaulienoje ir vištienoje. Su minėtais produktais privalote elgtis ypač atsargiai.
Jeigu jums kelia dvejonių vien jų išvaizda, geriau atsisakykite jų. Juose gali susikaupti sunkiai įsivaizduojami nitratų kiekiai.
Ant daugumos parduotuvių lentynų dar birželio pradžioje galima buvo pamatyti normalių, iš pirmo žvilgsnio prisirpusių dryžuotų arbūzų ir saldžiakvapių auksaspalvių melionų. Iš kur? „Iš pietų!“ – bando įtikinti pardavėjai. Tuo tarpu pietiniuose regionuose bandomasis (degustacinis) arbūzų rinkimas vyksta tik rugpjūčio pradžioje, rinktinis (t.y. išrenkant tik prisirpusius) – mėnesio vidury, o masinis – pabaigoje. Gaunasi, kad dryžuočiai turi atsirasti mūsų lentynose tik rugsėjo mėnesį.
Galite neabejoti, kad birželio mėnesį prieš jus puikuosis nitratų krautuvėlė gražiam pavidale. Galvokite patys, spręskite patys – valgyti ar nevalgyti.
Kaip aptikti „nitratinį“ arbūzą?
Jeigu arbūzas „peršertas“ nitratais, jis pats apie tai signalizuoja, atskleisdamas šiuos požymius:
labai intensyvi raudona minkštimo spalva su nežymiu violetiniu atspalviu;
pluošteliai, besidriekiantys nuo centro link žievelės, ne balti, kaip pridera, o su gelsvumo atspalviu;
„netaisyklingo“ arbūzo paviršius pjūvio vietoje būna lygi, o „teisingame“ arbūze paviršius žaižaruoja nuo mikro lašelių, kruopelių;
sutraiškykite gabaliuką arbūzo minkštimo stiklinėje vandens. Jeigu arbūzas geras, vanduo tiesiog susidrums. Jeigu arbūzas „kenksmingas“, vanduo nusidažys raudona arba rožine spalva.
Savaime suprantama, kad VISAS daržoves ir vaisius būtina gerai nuplauti, o įtartinus „kenkėjus“ reikėtų valandą palaikyti vandenyje ir po to nuimti odelę. Jeigu yra galimybė patroškinti augalinės kilmės produktus – darykite tai. Jūs patys turėsite priimti sprendimą: sumažinti vitaminų kiekį, bet pašalinti nitratus ir pesticidus, arba džiaugtis vitaminų, pesticidų ir nitratų kokteiliu, kuris tik sužalos jautrų organizmą.
Deja, mūsų liūdnas pasakojimas apie pavojingus augalus nesibaigia. Yra dar vienas kelias, kuriuo nuodai atkeliauja į daržoves ir vaisius – tai žemė, dirva. Žmonių civilizacija pragariškai užteršia savo aplinką – būtų keista tokioje aplinkoje užauginti vaisius be kenksmingų medžiagų.
Kokių kenksmingų medžiagų? Pirmiausia, tai sunkieji metalai, tokie kaip kadmis, švinas, gyvsidabris.
Kadmis – pavojingas kancerogenas, sukeliantis mutacijas, kurių tarpe yra sukeliančių vėžį.
Švinas sukelia bendrą sunkų apsinuodijimą, nervų sistemos sutrikimus ir kraujo ligas.
Gyvsidabris, patenkantis į sodo sklypus iš sąvartynų bei gamyklų, žaloja kepenis ir kaulų čiulpus.
Naudinga žinoti, kokios daržovės slepia savyje daugiausia toksinių medžiagų. Švino, pavyzdžiui, daugiausiai sukaupia krapai, salotos, rūgštinės, česnakų ir svogūnų laiškai, o kur kas mažiau švino būna morkose ir bulvėse. Beje, sunkieji metalai dažniausiai koncentruojasi bulvių lupenose ir morkos šerdyje.
Kopūstuose kadmis ir švinas slepiasi kopūstkotyje. Agurotyje ir moliūge kenksmingos medžiagos kaupiasi tolygiai, bet vis dėlto didesnė koncentracija yra ties vaiskočiu ir žievėje. Burokėliuose pati pavojingiausia vieta (toksinių medžiagų atžvilgiu) yra apatinė šakniavaisio dalis. Į padidinto užterštumo grupę tai pat patenka raudoni ridikėliai baltu galiuku, krapai, kaliaropės, rūgštinės, žirneliai, pupelės, salotos ir lapinės salotinės garstyčios.
Daržovių tarpe mažiausiai kenksmingų medžiagų kaupia: baklažanai, saldžiosios paprikos, aguročiai, moliūgai, svogūnai, pomidorai, agurkai, kopūstai, žiediniai kopūstai, morkos ir bulvės. Beje, vaismedžių vaisiai ir uogos (avietės, raudonieji ir juodieji serbentai, agrastai ir t.t.) yra praktiškai švarūs.
Didžiausias kiekis gyvsidabrio
, kadmio, vario ir cinko randamas grybuose, samanose ir kerpėse.
Beje, kai kurios uogos taip pat patenka į rizikos grupę: mėlynės, bruknės ir spanguolės.
Reikalas tame, kad mėlynės, kaip ir spanguolės, labai jautrios radiacijai ir veikiamos saulės jos gali sukaupti didesnį už normą kenksmingų medžiagų kiekį. Taip pat pavojingomis laikomos uogos, užaugusios netoli automagistralių. Kritinis rodiklis – 24 mikrorentgenai/val.
Ką dabar daryti?
Pirmiausia, pirkdami vaisius ir daržoves atidžiai juos apžiūrėkite. Agurkuose, bulvėse, aguročiuose po žievele galima pamatyti geltonų arba žalsvokų dėmių. Tai reiškia, kad juose yra per daug nitratų. Tiesiog padėkite šiuos „chemijos“ šedevrus atgal į lentyną.
Potencialiai pavojingais taip pat laikomi tie vaisiai ir daržovės, kurie be jokių priežasčių pradėjo labai greitai gesti.
Netingėkite tikrinti arbūzinių kultūrų (arbūzų ir melionų) – būtent jie dažniausiai būna rekordininkais nitratų ir pesticidų sankaupų grupėje.
{alfa2}