Ar žinote kaip gyventi, kad gyventumėte ilgiau?

Tradiciškai manoma, kad ilgiau gyvena nepersidirbantys optimistai. Tačiau ši nuostata jau nėra tokia tvirta. Nuo tada, kai paskelbti netradicinio tyrimo, vykusio nuo 1921 metais, duomenys.

Ilgam gyvenimui naudingesnis pasirodė esąs ne besaikis optimizmas, o sveikas realizmas. Dažniausiai gyvenimu besidžiaugiantys, optimizmu trykštantys linksmuoliai gyvena trumpiau. Paprastai jie dažniau rizikuoja, atsainiau žvelgia į rimtas gyvenimiškas situacijas ir dėl to ne visada priima tinkamus sprendimus.

Nors kai kuriose kritinėse situacijose optimizmas reikalingas, tačiau vadovaudamasis požiūriu „viskas visada bus gerai“ gyvenime toli nenuvažiuosi. Toks charakterio bruožas kaip apdairumas labiau naudingas ilgaamžiškumui.

 

Šiuos duomenis, kuriais rėmėsi Kalifornijos universiteto mokslininkai, pradėjo rinkti žinomas psichologas Louis Terman. Nuo 1921 metų jis su grupe mokslininkų stebėjo pusantro tūkstančio vaikų. Aprašė jų šeimos istorijas, fiksavo mokytojų ir šeimos narių pastebėjimus, rinko informaciją apie pomėgius, naminius gyvūnėlius, išsimokslinimą, tarnybą armijoje, karjerą ir daugelį kitų dalykų.

 

1991 metais mokslininkų komanda ėmė apdoroti duomenis, ir šis darbas truko apie 20 metų. Mokslininkams tikrai nebuvo lengva susieti polinkį ligoms, sveikimo laiką ir gyvenimo trukmę su tokiomis asmenybės savybėmis kaip uždarumas, nervingumas, polinkis rizikuoti, lyderystės gebėjimai, pesimizmas, tikėjimo buvimas ar nebuvimas ar kitais faktoriais, tokiais kaip nejudrumas, medicininės priežiūros kokybė, stresas darbe ir kitomis. Tačiau kai kurios išvados jau aiškios.

 

Pagrindinės mokslininkų išvados

 

Vedybos gali būti naudingos vyrų sveikatai, tačiau moterų sveikatos rodikliams vedybos neturi jokios įtakos.

 

Ilgiausiai gyvena tie vyrai, kurie šeimoje gyvena labai ilgai (net 70 ir daugiau metų).

 

Tik trečdalis išsiskyrusių ir vienišais likusių vyrų išgyvena iki 70 metų.

 

Vyrai, kurie niekuomet nebuvo vedę, gyvena ilgiau nei antrą kartą vedusieji ir kur kas ilgiau nei išsiskyrusieji ir vieniši.

 

Moterų sveikatai skyrybos ne tokios žalingos – tos, kurios išsiskyrė ir liko vienišos, gyvena beveik tiek pat, kiek ir turinčios vedybinius santykius.

 

Nuolat dirbantys abiejų lyčių žmonės gyvena ilgiau, nei labiau „atsipalaidavę“ bendrapiliečiai.

 

Ankstyvas mokyklos lankymas (iki 6 metų amžiaus) – ankstyvos mirties rizikos faktorius.

 

Naminiai gyvūnėliai neturi jokios įtakos gyvenimo trukmei, nors gali pagerinti savijautą; taip pat jie netinka kaip draugų pakaitalas.

 

Dalyvavusieji kokiuose nors kariniuose veiksmuose gyvena trumpiau, nes jie dažnai užsiima save žalojančia veikla.

 

Patį ryškiausią teigiamą efektą sveikatai turi socialiniai santykiai, pagalba aplinkiniams.

 

Daugeliu atvejų sveiką (nesveiką) gyvenimo būdą lemia žmogaus aplinka.

 

Niekada nėra vėlu pakeisti savo požiūrį ir pradėti gyventi sveikiau. Neįmanoma pradėti gyventi kitaip, sveikiau „nuo rytojaus ryto“, tačiau galima padaryti keletą žingsnelių, vedančių ilgaamžiškumo link.

 

{alfa2}