Tikros duonos parduotuvėje nė su žiburiu nerasite

Lietuvis kasdien suvalgo vidutiniškai po šimtą ir daugiau gramų duonos. Šis maisto produktas gali patenkinti daugelį organizmo poreikių.

Duonoje gausu baltymų, angliavandenių, kalcio, fosforo, kalio druskų, magnio bei geležies. Tačiau, anot mitybos specialisto Vincento Sako, maisto parduotuvėse „tikros duonos“ rasti sunku.

„Kalbant tiesą, šiandien maisto prekių parduotuvėse tikros duonos nė su žiburiu nerasite, nes visos Lietuvos kepyklos, išskyrus vieną kitą entuziastą ar ūkininką, kepa tik duonos, bandų, bandelių, ragaišių ir pyragų surogatus. Tai matyti iš kepinių etiketėse išvardintų ingredientų“, – teigė V. Sakas.

Anot eksperto, svarbu suvokti tikrąją duonos sudėtį bei atkreipti dėmesį į miltų rūšių pavadinimus. Štai anksčiau lietuvių senoliai duoną kepdavo iš viso grūdo rupiai maltų ruginių miltų su duonos raugu ir šiandien esą taip pat galėtų būti laikomasi šios tradicijos. V. Sako teigimu, „autentiškuose lietuviškose kepiniuose negali būti mielių, kepimo miltelių, cukraus, salyklo ir kitų priedų“

„Bandos kepamos iš viso grūdo rupiai maltų kvietinių miltų su bandos raugu (sovietiniais laikais bandas pradėjo vadinti balta duona arba batonu). Bandelės – iš pikliuotų kvietinių miltų su raugu, bet ne su mielėmis, o saldinamos plikytais miltais. Pyragai ir bobos – iš pikliuotų kvietinių miltų su raugu, o saldinamos medumi“, – aiškino V. Sakas.

Jo tvirtinimu, jei duona nekepama iš ekologiškai švarių grūdų, apie jos naudą sveikatai kalbėti taip pat sunku.

{diena2}