Trumpas sijonas – trumpas protas?
Stereotipai, sąmoningai ar ne, dažnai tampa esminiu mūsų mąstymo argumentu. Įsibėgėjus vasarai, vyrų akis džiugina kukliai pridengtos moteriškos grožybės. Tačiau saulės išrengtas moteris lydi ne tik smalsūs, susižavėjimo žvilgsniai, bet neretai ir užgaulingi komentarai ar apkalbos.
Ar atvira moterų apranga yra natūralus seksualumo bei moteriškumo demonstravimas ar, vis dėlto, nepadorumo ir vulgarumo požymis?
Ribos tarp kraštutinumų neretai esti itin nežymios ir lengvai peržengiamos. Moteris bei jos išvaizda šių dienų pasaulyje yra viena aktualiausių temų įvairias kultūras bei tikėjimus atstovaujančiose šalyse.
Nagrinėjant šią temą būtų galima išskirti du pagrindinius, visiškai skirtingus nūdienos moterų archetipus – vakarietiškoji ir rytų šalims atstovaujanti moteris.
Apie pastarųjų ne tik aprangos, bet ir minties, žodžio bei elgesio laisves diskutuoti sudėtinga – moteris čia tebėra žemesnės klasės beteisė būtybė, kurios egzistencija yra vyro malonėje. Tačiau ir emancipuota bei nevaržoma vakarietiškoji moteris vis dažniau susiduria su primityviais stereotipais, dėl kurių, švelniai tariant, jai tenka jaustis ne itin patogiai.
Štai kad ir Ukrainoje, valdžios struktūrose dirbančios moterys negali dėvėti trumpų sijonų, ryškiai dažytis lūpų bei avėti batelių aukštais kulnais. Prieš mažiau nei metus priimtose aprangos taisyklėse nurodyti ne tik griežti pastarųjų stiliaus detalių draudimai, bet ir nuostatos, nurodančios, koks turi būti makiažas ar dėvimų drabužių audiniai ar raštai. Tačiau argi pastarieji išvardinti moters stiliaus atributai nėra vieni pagrindinių moteriško žavesio skleidimo būdų?
Negi tai tėra bereikalinga provokacija, kuri tik blaško vyrų dėmesį? Ir visgi, gyvenimiški pavyzdžiai rodo, jog atviri moters drabužiai vyrams tampa pagrindiniu blaškymo ir nesusikaupimo argumentu. Tuomet kyla klausimas, ar tai nėra psichologinė problema tų pačių vyrų, kurie vadovaujasi primityvoku mąstymu: trumpas sijonas = laisvas elgesys = trumpas protas = netaktas?
Taip, tiesa, jog mini sijonai, apnuogindami moters kojas, atlieka dirgiklio vaidmenį, tačiau juk neturime omenyje vulgaraus stoties rajono stiliaus. Juk tiek daug svarbių detalių lemia vilkimas trumpas sijonas – medžiaga, forma, galų gale, moters poza. Kategoriškai brėžti ribą tarp skoningo ir perdėto moteriškumo demonstravimo yra sudėtinga, tačiau elementarus suvokimas mums leidžia suprasti, kada moteris dėvėdama trumpą sijoną atrodo iššaukiančiai, kada – estetiškai, kada ji liguistai provokuoja, o kada tiesiog nesigėdija pabrėžti gamtos suteiktų privalumų.
Drąsi atvira apranga, nesvarbu, ar ji sukelia susižavėjimą, ar nepasitenkinimą, abejingų nepalieka. Nors gali pasirodyti, jog moteriškus privalumus išryškinantys rūbai dažniausiai yra malonaus dėmesio garantas, moterims neretai tenka susidurti ir su nemalonumais.
Prieš kelis metus Pietų Afrikos Respublikoje šimtai moterų, vilkinčių mini sijonais, išėjo į demonstraciją, protestuodamos prieš įžeidimus, kurių jos susilaukia pasirinkusios pastarąją aprangą. Protesto akcijos akstinu tapo incidentas, kuomet jauną merginą, vilkinčia trumpu sijonu, persekiojo taksi vairuotojai – esą ji per daug atvirai apsirengusi.
Gyvename margame pasaulyje – vienų saviraišką atspindi iššaukiančios šukuosenos, kitų – tatuiruoti kūnai, trečių – apskritai apatija savo išorei. Ir deja, net demokratiškose šalyse siauros pažiūros, netolerancija KITAIP atrodantiems iki šiol iššaukia įžeidžius komentarus ar net smurtą pastarųjų atžvilgiu.
Tačiau kol niekas tau per prievartą neskuta galvos, neveria auskarų į netikėčiausias vietas ar neverčia spraustis į mini sijonėlį, negi turime pulti klijuoti primityvias etiketes tiems, kurie renkasi tokius saviraiškos būdus?
{15min}